Pievinė varlė
| Pievinė varlė | |
|---|---|
 | |
| Pievinė varlė (Rana temporaria) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Varliagyviai Amphibia |
| Būrys | Beuodegiai varliagyviai Anura |
| Šeima | Varlės Ranidae |
| Gentis | Tikrosios varlės Rana |
| Rūšis | Pievinė varlė Rana temporaria Linnaeus, 1758 |
|
| |
PIEVINĖ VARLĖ (Rana temporaria), beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis.
8-9 cm ilgio. Nugara gelsvai pilka, rusva, tamsiai ruda su tamsesnėmis dėmėmis. Išilgai nugaros kartais eina neryški šviesi juostelė, kuri nesiekia galvos. Labai panaši į smailiasnukę varlę, nuo kurios skiriasi šiais požymiais: snukis bukas, užpakalinių kojų vidinis pado kauburėlis minkštas, žemas ir nedidelis, 2,5-6 kartus trumpesnis už I (mažąjį) pirštą. Patelės didesnės už patinėlius. Šiai rūšiai būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos iš žiemaviečių į nerštavietes ir atgal.
Aktyvi prietemoje bei naktį, o lietingu oro ir dieną.
Saugoma Berno konvencijos.
Paplitimas ir gausumas Mažeikių rajone
Rajone sudaro gausias ir gyvybingas populiacijas, aptinkama beveik visur[1]. Vidutinis gausumas labai nevienodas, siekia nuo 100 ind./ha (kultūrinė pieva), 125 ind./ha (Sedos ežero pakrantės) iki 600 ind./ha (Dautarų miškas, Žadeikių pelkė) [2].
Aptinkama dirbamuose laukuose, pievose, pelkėtose, sausose ir drėgnose vietose. Dažnesnės žolynais prižėlusiuose biotopuose. Viesimuisi pasirenka nedidelius, negilius vandens telkinius, laikinas vandeningas lomas, kūdras, tvenkinius, griovius ir ežerus. Neršia beveik visuose stovinčiuose vandenyse.
Šaltiniai