Pievėnų šaulių būrys

PIEVĖNŲ ŠAULIŲ BŪRYS

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Pievėnų bažnytkaimis įsikūręs gerokai toliau nuo didesnių kelių, geležinkelių, valsčiaus ar apskrities centrų. Matomai, gyvenimas čia judėjo gerokai lėčiau. Čia tik 1921 m. susikūrė parapija. 1923 m. bažnytkaimyje gyveno 379 gyventojai. Šiame Žemaitijos kaime gyveno ramūs ir sėslūs žemdirbiai. Tačiau, matomai, gal ir pavėluotai, išgirdę apie naujas krašto pertvarkas ir jie pradėjo burtis ir raginti kaimynus. 1926 m. vasario 21 d. įvykusiame susirinkime šauliai įkūrė savišalpos sekciją. Svarstė bibliotekėlės įsteigimo ir būrio vėliavos įsigijimo reikalus. Buvo išrinktas būrio korespondentas , kuris privalėjo apie būrio šaulių nuveiktus darbus rašyti žinutes ir siųsti į žurnalą “Trimitas” Spalio mėnesį vyko šaudymo pratybos ir manevrai.

Pievėniškiai šauliai kaip ir viso krašto šauliai vykdė centro tarybos nutarimus, ruošė šventes, sportines varžybas ir pan. Keitėsi būrio vadovybė ir narių skaičius būryje. 1936 m. įsisteigė šaulių būrio futbolo komanda ”Šaulys”. Rungtyniavo su Nevarėnų, Eigirdžių, (Telšių raj.) Renavo šauliais – futbolininkais.

Pievėniškių šaulių veikla smarkiai suaktyvėjo, kai Pievėnų pradinėje mokykloje 1935 m. pradėjo mokytojauti atsargos vyresnysis puskarininkis P.Vyšniauskas. Skirstant Pievėnus į vienkiemius P.Vyšniauskas iš vietos valdžios išprašė 120 m ilgio ir 84 m pločio žemės sklypą šaulių sporto reikalams. Iš surinktų lėšų nupirko sportinio inventoriaus. Su dideliu liūdesiu, 1937 m. mokytoją, būrio vadą pievėniškiai išlydėjo į Varlaukį (Tauragės raj.) Ten mokytojas tęsė savo darbą.1

Pievėniškiai susilaukė tokio pat likimo kaip ir kiti krašto šauliai. 1940 m. rugpjūčio 12 d. turimą žemės sklypą būrio vadas Rušinskas perdavė Tirkšlių valsčiaus viršaičiui.2

1. Žurnalas “Trimitas” 1937.10.28,n.43 2. LCVA.F.561 Ap.2,B.4509,l.52