Paulianka

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Paulianka
Pauliankos malūnas, 2006 m.
Krakių kapinaitės Pauliankos pušyne

PAULIANKA, Paulenka (lit. šaltiniuose dar Pavlianka, Pogulianka), Krakių gyvenvietės dalis tarp Ventos upės ir senojo Mažeikių-Viekšnių vieškelio, Mažeikių apylinkės seniūnijoje.

Teritorijos plotas apie 14 ha, iš jų 10 ha užima Pauliankos pušynas. Rytiniu pakraščiu teka Biesakis, vakariniu – Karklupis, šiaurėje eina Mažeikių-Viekšnių vieškelis (gyvenvietės centrinė gatvė - Pauliankos gatvė).

Pauliankoje išliko 2 seni gyvenamieji namai, buv. kultūros namų, stalių dirbtuvių, senosios mokyklos pastatai ir keli ūkiniai tvartai. Buvusiame mokyklos pastate yra biblioteka ir medicinos punktas. 1989 m. pušyne pastatytas naujas mūrinis Krakių pagrindinės mokyklos pastatas. 1974 m. rytinėje dalyje, prie Ventos upės, įsikūrė daržininkystė, čia pastatyti šiltnamai. Iširus Krakių žemės ūkio bendrovei daržininkystė likviduota, šiltnamiai nugriauti.

Anksčiau veikė Pauliankos malūnas, vilnų karšykla, buvo lentpjūvė, parduotuvė, grūdų sandėlis, klubas – skaitykla ir kt. Paulianka buvo svarbus Krakių apyl. gamybos ir kultūros centras. Per Paulianką buvo galima susisiekti su Užliekne (buvo perkeliama per Ventą keltu), Mažeikiais ir Viekšniais.

Paulianka žinoma XIX a. pr. 1907 m. lit. šaltiniuose jau minimas Pauliankos pavadinimas (rus. Pavlianka). Iš pradžių čia buvo du gyvenamieji namai. Viename jų gyveno visa malūnininko Freimano keturių asmenų šeima, kitame – samdiniai Jonas Meižis, Vikentijus Kaminskis, Pranas Reivytis ir Uršula Maziliauskienė.

1895-06-05 Pauliankoje gyveno 8, 1902 m. – 5, 1923-09-17 – 18 gyventojų. 1915-06-30 vokiečių kariuomenė ties Paulianka pralaužė fronto liniją ir įsiveržė į Mažeikių miestą.

Apie 0,3 km nuo malūno buvo keltas per Ventos upę, priklausęs Jonuškiui iš Meinorių k. Už persikėlimą reikėjo mokėti, bet važiuojantiems į malūną mokestį apmokėdavo malūnininkas Lačas; keltas sugriuvo per II pasaul. karą. 1942 m. šio kelto plaustininkas buvo Juozas Čekanauskis

Etimologija

Pavadinimas kildinamas iš rusų kalbos žodžio „poguliat”. XIX a. čia veikė karčema, į kurią atvažiuodavo aplinkiniai dvarininkai puotauti ir pavaikštinėti vaizdžiomis Ventos pakrantėmis. Todėl vietovė pradėta vadinti Pogulenka.

Teritorija prie Pauliankos buvo vadinama Papaulenkiu.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 25 - 27. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  • Alfavitnij spisok nasielionnych miest Kovienkoij gubierniji. - Kovna, 1903. - P. 400, 422.
  • Rybolovstvo i rybovodstvo v Sieviero-Zapadnom kraie. - Moskva, 1907. - P. 38.
  • Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - Kaunas, 1925. - P. 151.
  • Laurinavičius J. Mažeikiai. - Vilnius, 1978. - P. 6.
  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F.768, ap.1, b.97, l.18-19, 24-25.
  • Staponas A. Caro valdininkų garbei // Pergalvės vėliava. – 1988. - Nr. 147.
  • Knabikas S. Ten, kur bėga Venta. Paulenka // Santarvė. - 1990. - Nr. 117.
  • Vilkas A. Kuo dar garsi buvo Paulianka // Santarvė. - 1995. - Nr. 127 - 128.
  • Skabeikis S. Melioratoriai statys...hidroelektrines // Santarvė. – 1996. - Nr. 12.