Paprastoji kraujažolė
| Paprastoji kraujažolė | |
|---|---|
 | |
| Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Astriečiai Asterales |
| Šeima | Astriniai Asteraceae |
| Gentis | Kraujažolė Achillea |
| Rūšis | Paprastoji kraujažolė Achillea millefolium L. |
|
| |
PAPRASTOJI KRAUJAŽOLĖ (Achillea millefolium), astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 10-80 cm. Augalas šiek tiek apaugęs trumpais plaukeliais. Šakniastiebis plonas, šliaužiantis. Stiebas stačias, viršūnė šakota. Lapai 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti. Graižai smulkūs, 4-6 mm skersmens, susitelkę į tankias skėtiškas kekes. Liežuviškų žiedų 4-5, balti arba rausvi. Žydi liepos – spalio mėn. Vaisiai plokšti, pailgi, sidabrinės pilkos spalvos.
Savybės ir panaudojimas
Kraujažolės žaliava labai reikalinga. Ji pradedama rinkti, vos pradėjus skleistis graiželiams, nuo birželio mėnesio, ir renkama liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesį. Rudens pradžioje, iki šalnų, galima rinkti anksčiau nupjautų kraujažolių antrą žolę. Stiebai nupjaunami peiliais, sekatoriais ar pjautuvais 15 cm žemiau žiedyno, skydiškos šluotelės šakelių prisegimo vietos. Žaliava greit džiovinama.
Liaudies medicinoje kraujažolės arbatos valo vidaus organus: plaučius, skilvį, inkstus, pūslę nuo nešvarumų ir užsiteršimo. Nešvarų kraują ji taipogi valo ir apsaugo nuo tų ligų kurios gali kilti nuo nešvaraus kraujo. Gydo persišaldymų ligas, kosulį, katarą ir šaltąjį drugį. Ją pataria vartoti nuo kaulų skausmų, reumatizmo, tymų, vaikų mėšlungių dantų augimo metu.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga dirvonuose, ganyklose, miškuose, pakelėse, patvoriuose, sausose pievose. Rūšis labai dažna.
Etimologija
Kraujažolė dar vadinama kravauninku, baltažiede, sruvažole.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.