Paprastoji jonažolė
| Paprastoji jonažolė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Malpigijiečiai Malpighiales |
| Šeima | Kliuzijiniai Clusiaceae |
| Gentis | Jonažolė Hypericum |
| Rūšis | Paprastoji jonažolė Hypericum perforatum L. |
|
| |
PAPRASTOJI JONAŽOLĖ (Hypericum perforatum), kliuzijinių (Clusiaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 30 - 100 cm. Jo šakniastiebis - plonas, šakotas, dvibriaunis. Lapai - priešiniai, bekočiai, lygiakraščiai, pailgai kiaušiniški, turi daug liaukelių. Augalas gausiai žydi visą vasarą, žiedai susitelkę šakelių viršūnėse. Žydėti pradeda birželio mėnesį aukso spalvos žiedais. Vaisius - dėžutė. Sėklos smulkios, tamsiai rudos. Vaistinei žaliavai skinama žydinčios jonažoles viršutinė dalis. Nupjauta jonažolė džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje arba palėpėse, šildomose džiovyklose 35 °C temperatūroje. Išdžiuvusi žaliava yra karstelėjusio ir sutraukiančio skonio.
Savybės ir panaudojimas
Vaistams vartojamos stiebų viršūnės su žiedais ir lapais. Jonažolės lapuose yra vitamino C, E, P, karotino, hipericino, dažinių ir rauginių medžiagų. Šios aprašytos jonažolės veikliosios medžiagos ir gydo įvairias ligas. Jos naikina mikrobus, slopina uždegimus, stabdo kraujavimą, stimuliuoja organizmą. Dar Avicena jonažolės galeniniais preparatais dabar gydomos virškinimo trakto, plaučių, širdies, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės, inkstų ligos. Jų duodama nuo šlapimo nelaikymo, hemorojaus, reaumato, taip pat jais gydomi nudegimai. Be to, jonažoles arbata skalaujama gerklė, ypač sergant gingivitu ir stomatitu. Jonažolės užpilas tonizuoja organizmą, kelia kraujospūdį. Esant depresijai, juo galima kartais pakeiti sintetinius antidepresantus. Jonažolės dedama į įvairias gydomąsias arbatas. Jos tinka su žemuogėmis, mėtomis, beržų pumpurais, ramunėlėmis ir kitomis vaistažolėmis sergant skrandžio uždegimu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kepenų ligomis, cholesitu. Užpilui (po lygiai jonažolių, ramunėlių, mėtų, liepos žiedų)valgomąjį šaukštą mišinio reikia užpilti stikline verdančio vandens. Kai prisitrauks, reikia perkošti, įpilti du šaukštus degtinės. Užpilu galima valyti veidą, ypač vakare. Be to, jonažolių aliejumi galima tepti sudirgintas arba nudegusias odos vietas. Užpilas riebiai veido odai ruošiamas iš jonažolės, kraujažolės, šalavijo, šalpusnio lapų ir dirvinio asiūklio mišinio. Du valgomuosius šaukštus mišinio reikia užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens ir virinti verdančio vandens vonelėje 10 minučių, aušinti 45 minutes, paskui nukošti. Užpilu reikia suvilgiti lininę skarelę ir dėti ant veido. Laikyti 15 minučių. Paskui veidą nuplauti šiltu vandeniu. Tokias veido kaukes reikia kartoti penkiolika kartų.
Manoma, kad jonažolių nuoviras stiprina plaukus, jie mažiau riebaluojasi. Jonažolių nuovire (du valgomuosius šaukštus žolės reikia užpilti litru verdančio vandens) galima mirkyti sutrūkusias ir nutrintas kojas. Nors jonažolė ir vaistinis augalas, bet ją reikia vartoti atsargiai. Ypač netinka žmonėms, kurie serga hipertonija. Jonažolėje esantys hipericinas didina organizmo imlumą ultravioletiniams spinduliams. Ja gydantis, nereikėtų kaitintis saulėje, dirbti radiologinėje laboratorijoje, ypač ten, kur aukšta temperatūra. Mokslininkai nustatė, kad jonažolė neigiamai veikia regos nervą. Gydantis jonažole, reikia pasitarti su gydytoju.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga lapuočių miškuose ir mišriuose eglynuose, palaukėseai, ežerų ir upių krantuose bei šlaituose. Auginama sodybose. Atspari šalčiams.
Paplitimas Lietuvoje
Auga pievose, sausuose ir retuose miškuose, pakelėse.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.