Paprastoji garšva

Paprastoji garšva
Nuotraukos laikinai nėra
Paprastoji garšva (Aegopodium podagraria)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Salieriečiai Apiales
Šeima	Salieriniai Apiaceae
Gentis	Garšva Aegopodium
Rūšis	Paprastoji garšva Aegopodium podagraria L.

PAPRASTOJI GARŠVA (Aegopodium podagraria), salierinių (Apiaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.

Aukštis 50-120 cm. Šakniastiebiai balti. Stiebas tuščiaviduris, briaunotai vagotas, šakotas. Apatinė stiebo dalis apaugusi smulkiais šeriškais plaukeliais. Pirmas apatinis lapas trilapis, aukščiau esantys - tris kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynas - sudėtinis skėtis; pagrindinis žiedynas gana didelis, su 15-20 maždaug vienodo ilgio stipinų, šoniniai skėčiai dažniausiai mažesni ir nevaisingi. Vainklapiai balti arba rausvi, giliai iškirptomis viršūnėmis, 1,5 mm ilgio. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Vaisiai rudi, geltonomis briaunelėmis, pailgai kiaušiniški, 3 mm ilgio ir 2 mm pločio. Vaisiai subręsta rugpjūčio - spalio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.

Jauni lapai tinka maistui kaip salotos. Anksčiau buvo vartojami liaudies medicinoje podagrai gydyti. Garšvos lapuose yra 0,02-0,06 proc. eterinio aliejaus. Daugiausia jo būna žieduose (0,14 proc.); tai geltonas, malonaus kvapo ir pikantiško skonio skystis. Be to, žaliuose lapuose yra iki 282 mg proc. askorbino rūgšties, iki 12 mg proc. karotino, skaičiuojant sausai medžiagai, taip pat 10 proc. baltymų, iki 3 proc. aliejaus, 10,1 proc. mineralinių medžiagų: kalcio, kalio. Šakniastiebiuose ir šaknyse yra 0,02-0,03 proc, vaisiuose - 0,27 proc. kumarinų.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga miškuose, krūmuose, daržuose, patvoriuose.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 116. ISBN 9986-767-02-1.