Paprastasis pelėnas

Paprastasis pelėnas
Nuotraukos laikinai nėra
Paprastasis pelėnas (Microtus arvalis)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Žinduoliai Mammalia
Būrys	Graužikai Rodentia
Šeima	Žiurkėniniai Cricetidae
Gentis	Pilkieji pelėnai Microtus
Rūšis	Paprastasis pelėnas Microtus arvalis (Pallas, 1778)

PAPRASTASIS PELĖNAS, pilkasis pelėnas, laukinė pelė, (Microtus arvalis) - žiurkėninių (Cricetidae) šeimos gyvūnas.

Tai labiausiai paplitęs graužikas atviruose biotopuose ir svarbiausias žemės ūkio kenkėjas. Nuo jo nunkenčia javų, dobilų, šakniavaisių, bulvių pasėliai, daržovių daigai ir užaugusios daržovės. Nuo dirvinės pelės skiriasi stambesniu ūgiu. Kūnas 9-14 cm ilgio, uodega trumpa, plaukuota, be žvyninių žiedų. Ausys trumpos, pasislėpusios plaukuose. Snukutis bukas. Nugara tamsiai pilka, kartais rusvo atspalvio, šonai ir papilvė šviesesni, letenos beveik baltos.

Minta žaliais žoliniais augalais, požeminėmis augalų dalimis, įvairiomis sėklomis, grūdais, medžių bei krūmų žieve. Tik retkarčiais ėda vabzdžius ir moliuskus. Neretai graužia įvairias daržoves. Aktyvūs visą parą ir ištisus metus.

Paprastasis pelėnas gyvena laukuose, pievose, bet aptinkamas ir daržuose, soduose, miškų pakraščiuose, kirtavietėse. Pavasarį ir vasarą rausia negilius ir nesudėtingus urvus su keletu 3,5 cm skersmens angų. Urvų centre įsirengia gūžtą. Vietomis, ypač daugiametėse kultūrinėse ganyklose, paprastieji pelėnai sudaro kolonijas. Tarp jų urvų ir maitinimosi vietų yra ryškūs antžeminiai takai. Vėlai rudenį dalis pelėnų persikrausto į žiemkenčių pasėlius, šiaudų ar šieno stirtas, daržines, grūdų sandėlius, daržovių rūsius. Likusieji pelėnai susitelkia laukų įdubimuose, griovių pakraščiuose ir visose vietose, kur žiemą būna daugiau sniego.

Palankiomis sąlygomis paprastasis pelėnas esti labai vislus. Nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio patelės gali atvesti iki 4 vadų, kuriose būna 4-8 jaunikliai.

Paplitimas Mažeikių rajone ir gausumas

Paplitęs beveik visame Mažeikių rajone, tačiau 200 m. nebuvo gausus: santykinis gausumas siekė tik 4-16 ind. 100 sp./parą. Didžiausias gausumas nustatytas kultūrinės ganyklos pakraštyje - 24 ind. 100 sp./parą. Paprastojo pelėno gausumui būdingas cikliškumas, t.y. kas 3-4 metai gausumas labai išauga, o po to staigiai sumažėja.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 130 p. - P. 69, 127. ISBN 9986-767-02-1.
• Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 132. ISBN 9986-875-48-X.