Paprastasis šermukšnis
| Paprastasis šermukšnis | |
|---|---|
 | |
| Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Erškėtiniai Rosaceae |
| Gentis | Šermukšnis Sorbus |
| Rūšis | Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia L. |
|
| |
PAPRASTASIS ŠERMUKŠNIS (Sorbus aucuparia), erškėtinių (Rosaceae) šeimos vertingas dekoratyvinis, maistinis ir vaistinis augalas.
Aukštis 3-12 m. Laja reta, kiaušiniška. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški. Žiedai balti, specifinio kvapo. Žydi gegužės - birželio mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo mėn.
Savybės ir panaudojimas
Žievė turi apie 14 proc. rauginių medžiagų. Vaisiai valgomi, juose yra 4-8 proc. cukraus, 0,6-2,8 proc. organinių rūgščių, o be to vitamino C, karotino, vitamino P ir kt. Žaliavai naudojami šermukšnių vaisiai. Jie skinami rugpjūčio - rugsėjo mėn. Išvalyti vaisiai plonu sluoksniu paskleidžiami šildomoje patalpoje ir apvytinami, o vėliau džiovinami džiovykloje. Išdžiūvę vaisiai turi būti raudonai oranžiški, kartokai rūgštūs, silpno kvapo. Šermukšnių vaisių preparatai vartojami esant avitaminozei, mažakraujystei, virškinimo sutrikimams, šlapimo organų, kepenų, tulžies pūslės uždegimams, užkietėjus viduriams, sergant hemorojumi, grybelinėmis ligomis, nusilpus po sunkių ligų. Jie skiriami burnai, gerklei skalauti, vonioms. Farmacijos pramonė gamina vitamininius mišinius, į kuriuos dedama džiovintų šermukšnių vaisių.
Liaudies medicinoje šermukšnių vaisių nuovirą vartoja kraujavimui stabdyti, prakaitavimui skatinti, viduriams laisvinti, plaučių ligoms ir reumatui gydyti.
Šermukšnių uogos vartojamos kulinarijoje bei maisto pramonėje. Iš jų gaminamos uogienės, marmeladas, sirupas, drebučiai, įvairūs desertiniai patiekalai, įdarai pyragams, sultys, vynas, trauktinės, likeris, nealkoholiniai gėrimai. Šermukšnių lapuose yra fitoncidų, naikinančių kai kuriuos kenkėjus. Mediena kieta, tvirta, tinka tekinimo darbams bei smulkiems dirbiniams. Žiemą vaisiais maitinasi miško paukščiai ir žvėreliai.
Paplitimas Mažeikių rajone
Dažnas. Auginamas parkuose, sodybose, pakelėse, auga lapuočių, spygliuočių bei mišrių miškų trake. Mėgsta drėgną ir purų dirvožemį.
Tautosaka
Mįslės: Viršum medžio ugnis dega. Kas? (Šermukšnis). Kad ir pilką sermėgą dėviu, nei velnio nebijau; jaunas baltas buvau, senas - paraudau. (Šermukšnis).
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 119 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.