Paprastasis šaltekšnis
| Paprastasis šaltekšnis | |
|---|---|
 | |
| Paprastasis šaltekšnis (Rhamnus frangula) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Šunobeliniai Rhamnaceae |
| Gentis | Šunobelė Rhamnus |
| Rūšis | Paprastasis šaltekšnis Rhamnus frangula L. |
|
| |
PAPRASTASIS ŠALTEKŠNIS (Rhamnus frangula), šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos daugiametis krūmas arba medis.
Aukštis 3-7 m. Žievė lygi, be spyglių, beveik juoda. Vidinė žievės pusė oranžinė, savotiško kvapo. Pumpurai plaukuoti, be žvynelių. Lapai pražanginiai, pailgai elipsiški ar atvirkščiai kiaušiniški, lygiakraščiai, blizgantys, tamsiai žali su trupais kotais; kiekvienoje vidurinės lapo gyslos pusėje yra 6-8 lygiagretės šoninės gyslos. Žiedai smulkūs, 2,5-3,5 mm ilgio, dvilyčiai, penkianariai, po 2-7 išaugę lapų pažastyse. Vainiklapiai trumpi, žalsvai balti. Žydi gegužę-liepą, vaisiai subręsta rugpjūtį-rugsėjį ir kabo ant šakelių visą žiemą. Vaisius - rutuliškas, sultingas, juodas, violetinio atspalvio, kartoku minkštimu, 6-11 mm skersmens, su 2-3 sėklomis kaulavaisis, jis nokdamas rausta, vėliau juoduoja. Dauginasi sėklomis, šakninėmis atžalomis, gerai atželia iš kelmo. Gyvena iki 60 metų.
Vaistinės savybės
Žaliavai naudojama šaltekšnių žievė. Žievė ruošiama balandį-gegužę. Šaltekšnių žievę leidžiama lupti, iškertant iki penktadalio stiebų, kurių skersmuo prie žemės ne mažesnis kaip 1,5 cm. Žievė lupama anksti pavasarį nuo jaunų augalų šakučių. Nulupta žievė susisuka į vamzdelius. Džiovinant neleistina, kad vamzdeliai įsimautų vienas į kitą. Džiovinama greitai, kad neparuduotų vidinis žievės paviršius, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje. Žievėje kaupiasi antranolglikozidas frangularozidas, raugai, dervos, eterinis aliejus, kartumynai, mineralinės medžiagos.
Šaltekšnių preparatai vartojami esant spazminėms obstipacijoms; gydant lėtinį vidurių užkietėjimą; laisvinamoji arbata skiriama ilgesniam laikui. Šaltekšnių žievė yra vidurių laisvinamųjų, hemorojui gydyti mišinių sudedamoji dalis.
Liaudies medicinoje šaltekšnių žievės nuoviras vartojamas kaip padedantis išvaryti askarides.
Šaltekšnių mediena skali, balana gelsva, branduolys raudonas. Naudojama dekoratyvinės faneros, anglies, medžioklinio parako gamyboje. Tinka smulkiems dirbiniams. Žievies nuoviru dažoma vilna ir linas. Paprastieji šaltekšniai - medingi augalai: iš 1 ha bitės surenka apie 30 kg nektaro. Paprastasis šaltekšnis dar vadinamas meškauoge.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga miškuose, krūmuose, raistuose, šaltiniuotose vietose, upių ir ežerų pakrantėse. Aptinkamas drėgnuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.