Panceržinskiai
PANCERŽINSKIAI, Pancerzynskiai, Pancežinskiai, Pančerinskiai.
Pancežinskų giminės šaknys yra Negoševe, Lenkijoje. Giminės herbas „Trzaska”. Kazimieras Pancežinskis, valdant karaliui Steponui Batorui, 1577 m. dalyvavo kare su rusais prie Polocko. Samuelis Pancežinskis pagal suteiktą karaliaus Žygimanto III Vazos privilegiją 1611 m. gavo žemių Livonijoje. Samuelio sūnus Jurgis 1672 m. karaliaus Mykolo Kaributo Vyšnioveckio privilegija gavo valdų Šiaulių apskrityje.
Jurgis Pancežinskis turėjo du sūnus: Joną ir Karolį. Karolis buvo Vilnioje kanauninkas, 20 metų dirbo katedroje, o 1724 m. tapo Vilniaus vyskupu. Jis su kitais Lietuvos pasiuntiniais vyko pas Rusijos carą Petrą I. Sūnus Jonas tapo Žemaičių Pancežinskių bajorų genealoginio medžio šakos pradininku. Pancežinskiai buvo gavę privilegijų iš karaliaus Augusto II (1720 m.), karaliaus Augusto III (1744 m.), karaliaus Stanislovo-Augusto (1781 m.).
Kazimieras Pancežinsk 1785 m. Dominyko Pancežinskio sūnūs buvo pripažinti bajorais ir įrašyti į Bajorų knygos 1?ąją dalį. Vėlesnėms kartoms bajorystė buvo patvirtinta Vilniaus ir Kauno gubernijų bajorų deputatų susirinkimų 1832, 1837, 1842, 1865, 1882, 1894, 1900 ir 1905 metais. Didelių Pancežinskių giminės valdų Žemaičiuose likutis yra Ašvėnų dvaras N. Akmenės r. 18 a. dvarą valdė Valerijonas Pancežinskis, po jo — Valerijonas-Jurgis, kurio vyriausias sūnus Česlovas Pancežinskis (1854—1908) buvo lietuvių raštijos puoselėtojas. Besimokydamas Peterburge kalnakasybos institute susipažino su dr. J. Basanavičiumi ir prisidėjo prie lietuviškos spaudos leidimo. Jis vertė į lietuvių kalbą Bibliją, maldaknyges. Jauniausias Valerijono-Jurgio Pancežinskio sūnus Sobieslovas (g. 1871 m.) paveldėjo Ašvėnų dvarą ir jį valdė iki sovietinės okupacijos. 1941 m. birželio mėn. buvo ištremtas į Sibirą, kur mirė 1941 07 16.
Ašvėnų dvarą mini Vanda Daugirdaitė-Sruogienė savo knygoje „Žemaičių bajoro ūkis XIX a. pirmoje pusėje”. Artimiausi Ašvėnų dvaro kaimynai buvo Daugirdai, su kuriais Pancežinskiai artimai bendravo. Lietuvoje yra šimtai ar tūkstančiai dvarų, bet kad dvaras išliktų vienos giminės rankose nuo karaliaus Mykolo K. Višniaveckio laikų, matyt, ne taip jau daug.
1672 m. Lenkijos karalius Mykolas suteikė Jurgiui Pancežinskiui valdas pagal privilegiją Žemaitijoje. Jurgis turėjo sūnus Joną ir Karolį. Jonas Pancežinskis tapo Žemaitijos šakos genealoginio medžio pradininku. Karolis - Petras Pancežinskis 1713 m. tapo Smolensko vyskupu, vėliau Vilniaus vyskupu (1724 - 1730 m.).
Pancežinskio Valerijono - Jurgio sūnus Česlovas (1854 07 19 - 1908 01 26) palaidotas Vilniuje Bernardinų kapinėse (Girininkienė V., Paulauskas A. Vilniaus Bernardinų kapinės. - Vilnius, 1994. - P. 51). Česlovo jauniausias brolis Sobieslovas gimė 1871 m. Ašvėnų dvare. Jis paveldėjo Ašvėnų dvarą. Vedė Zofiją Bondzkevič. Jie turėjo dvi dukteris - Haliną ir Česlavą.
Sobieslovas Pancežinskis 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą, ten ir mirė. Halina ir Česlava mokėsi Rygos, Maskvos ir Peterburgo gimnazijose. Halina Pancežinska ištekėjo už antros eilės pusbrolio Marijono Pancežinskio, vaikų neturėjo. Mirė JAV. Česlava Peterburgo gimnaziją baigė aukso medaliu ir vėliau studijavo polonistiką Vilniaus universitete. Česlava Pancežinska 1930 m. ištekėjo už bajoro Antano Vainausko ir iš Ašvėnų dvaro persikėlė gyventi pas vyrą į Šašių (Šeševičių) dvarą (17 km. nuo Kauno). Česlava mirė 1995 metais 97 metų amžiaus. Palaidota Vilniuje Antakalnio kapinėse šeimos rūsyje. Česlava turėjo tris dukteris: Kristiną, Aleksandrą (mirusi) ir Ireną.
Seniausias žinomas Panceržinskis — Ivanas (Jonas) Panceržinskis. Jis turėjo 2 sūnus:
- Christoforas (Kristoforas) Panceržinskis. Apie jo vaikus žinių nėra.
- Stanislovas Panceržinskis:
- Dementijus Panceržinskis. Turėjo 4 sūnus:
- Adomas Panceržinskis: Turėjo 4 sūnus:
- Ivanas (Jonas) Panceržinskis
- Antonas (Antanas) Panceržinskis (gal ištremtas iš Meižių už sukilėlių rėmimą 1863 m.)
- Adomas-Ivanas (Jonas) Panceržinskis:
- Vitalis Panceržinskis (1853—1917), gal Sobieslovo pusbrolis. Jo žmona — Adelė Liodzinskaitė (Adelajida Pančerinskienė) iš Viekšnių (mirė 1936 m.). Turėjo du vaikus:
- Osipas-Antonas (Antanas) Panceržinskis
- Aleksandras Panceržinskis. Turėjo 3 sūnus:
- Aleksdandras-Julijonas Panceržinskis
- Ignatijus-Francas (Pranas) Panceržinskis
- Ivanas (Jonas)-Adomas Panceržinskis
- Liudvikas-Jurijus Panceržinskis. Apie jo vaikus žinių nėra.
- Valerijonas Panceržinskis. Turėjo 2 sūnus:
- Valerijonas-Jurijus Panceržinskis (g. 1825 m. - m. 1889 m.), Ašvėnų dvaro dvarininkas, Šiaulių pavieto raštvedys ir advokatas. Viekšnių krašte jis žinomas kaip Valerijonas Panceržinskis. Jo vaikai:
- Mečislovas-Jeronimas Panceržinskis
- Česlovas-Salomonas Panceržinskis
- Kristupas Panceržinskis
- Feliksas Panceržinskis
- Valerija-Anna
- Kazimira-Marcijana
- Sobeslavas Panceržinskis
- Osipas Panceržinskis
- Valerijonas-Jurijus Panceržinskis (g. 1825 m. - m. 1889 m.), Ašvėnų dvaro dvarininkas, Šiaulių pavieto raštvedys ir advokatas. Viekšnių krašte jis žinomas kaip Valerijonas Panceržinskis. Jo vaikai:
- Adomas Panceržinskis: Turėjo 4 sūnus:
- Dementijus Panceržinskis. Turėjo 4 sūnus:
Šaltiniai
- Рода Панцержинскихъ. Герб Тржаска: Panceržinskių giminės herbo ir genealoginio medžio, sudaryto 1905 metais, kopija su vėlesniais įrašais // Žinios aprašui: Irenos Svetlauskienės. — Iš genealoginio medžio.
- Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. XI, 26, 56, 58, 70, 123, 300 ir kt.
- Lietuvos gyventojų genocidas: 1939—1941. — Vilnius, 1992. — T. 1. — 803 p.
- 1941—1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. — Vilnius, 1993. — Kn. 1. — P. 38—55.
- Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.