Palūšė
Palūšė | |||
| |||
Informacija | |||
Seniūnija: | Židikų seniūnija | ||
---|---|---|---|
Gyventojai: | 14 (2001 m.) |
PALŪŠĖ, Palūšis, kaimas Židikų seniūnijoje, 6 km į vakarus nuo Pikelių, prie Latvijos Respublikos sienos. Kaimo vakariniu ir šiauriniu pakraščiu teka Lūšis, iš rytų prieina Miltenių, iš pietų - Raudonosios Kazarmos miškas.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1866 m. - 46 gyv., 1902 m. - 60 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 15 gyv., kaime - 11 ūkių, 84 gyv., 1959 m. kaime - 85, 1970 m. - 34 gyv., 1973 m. - 15 kiemų, 1979 m. - 9, 1986 m. - 21, 2001 m. - 14 gyv. (11 vyr., 3 mot.).
- XIX a. gyveno knygnešys Kajetonas Radvila.
- 1951-11-19 gimė aklųjų choro artistė, poetė Irena Cimermanaitė-Paulienė.
Istorinės žinios
1599 m. minimas Palūšės dvaras[1]. Tarpukaryje daugiausiai žemės turėjo Liutikai (apie 40 ha), kurių šeima po II pasaulinio karo buvo ištremta; jų kieme stovėjo kryžius. Kaimas per karą buvo suniokotas. Sirzgilų, Štalių kieme vykdavo gegužinės. Ypač geri muzikantai buvo latviai broliai Štaliai. Jie grodavo senovinius šokius[2].
Tarpukaryje Palūšės k. daugiausia žemės turėjo Liutiksi (apie 40 ha), kuris po karo su šeima ištremtas į Sibirą. Jų kieme stovėjo kryžius. Gegužinės vykdavo Sirzgilų, Štalių kiemuose. Geri muzikantai buvo latviai broliai Štaliai. Kaime buvo plytinė[3].
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Palūšės kaimo vietovardžiai užrašyti 1973 m.; čia pateikiama tų metų būklė:
- Birželė - miškelis Palūšės kaime, 3,5 km į šiaurę nuo Lūšės geležinkelio stoties. Auga beržai. Plotas 3 ha.
- Gudoniškė - vienkiemis Palūšės kaime, 3,5 km į šiaurės rytus nuo Lušės. Plotas apie 1 ha.
- Liutikos alksnynas - miškelis 3 km į šiaurės vakarus nuo Lūšės geležinkelio stoties. Miškelyje augo alksniai. Iškirstas 1968 m. Dabar ariama žemė. Plotas 15 arų.
- Margio senkapiai yra Palūšės kaime, 4 km į šiaurę nuo Lūšės geležinkelio stoties. Nuo žmogaus pavardės (Margis). Plotas 10 arų.
- Niciaus prūdas - 2 km į šiaurės vakarus nuo Lūšės geležinkelio stoties. Nuo žmogaus pavardės (Nicius). Melioruojant nusausintas 1968 m., dabar ariamos dirvos. Plotas 40 arų.
- Pečiulio eglynėlis - miskelis Palūšės kaime, 1,5 km į šiaurę nuo Lūšės geležinkelio stoties. Miškelyje vyravo eglės, iškirstas 1968 m., dabar ariamos dirvos. Plotas 2 ha. Nuo žmogaus pavardės (Pečiulis).
- Radvilo beržynas - miškelis Palūšės k., 2 km į šiaurės vakarus nuo Lūšės geležinkelio stoties. Miškelyje augo beržai ir alksniai, iškirstas 1968 m., dabar ariamos dirvos. Plotas 1,5 ha. Nuo žmogaus pavardės (Radvilas).
- Ruginio miškelis - Palūšės kaime, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Lūšės geležinkelio stoties. Miškelyje augo mišrūs lapuočiai medžiai. Melioruojant iškirstas 1968 metais, dabar ariamos dirvos. Plotas apie 2 ha.
- Rupainio eglynėlis - miškelis Palūšės kaime, 3 km į šaiurę nuo geležinkelio stoties. Miškelyje augo tiktai eglės. Iškirstas 1968 m. Dabar ariamos dirvos. Plotas 0,5 ha.
- Srautelis - upelis Palūšės kaime, apie 2 km į šiaurę nuo Lūšės geležinkelio stoties. Tekėjo per kaimą iš vakarų į rytus, įtekėjo į Lūšės upelį. Melioruojant panaikintas (1968 m.). Ilgis apie 7 km.
Etimologija
Kaimo pavadinimas kilo nuo Lūšės upės; prie jos išsidėstęs.
Šaltiniai
- Palūšės k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 657. - 8 lap.
- Palūšės - Ritinės k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 658. - 20 lap.