Nuodingoji nuokana
| Nuodingoji nuokana | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Nuodingoji nuokana (Cicuta virosa) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Salieriečiai Apiales |
| Šeima | Salieriniai Apiaceae |
| Gentis | Nuokana Cicuta |
| Rūšis | Nuodingoji nuokana Cicuta virosa L. |
|
| |
NUODINGOJI NUOKANA (Cicuta virosa), salierinių (Apiaceae) šeimos daugiametis žolinis savotiško kvapo augalas. Tai vienas iš nuodingiausių mūsų floros augalų.
Aukštis 40-160 cm. Šakniastiebis turi specifišką kvapą, tuščiaviduris, jo išilginiame pjūvyje matomos skersinės pertvaros. Augalo šakniastiebyje ir šaknyse yra nuodingos medžiagos, padidinačios dirglumą ir sukeliančios traukulius. Šis nuodas stiprus ir greitai veikiantis. Be to, jis nesuyra augalą išdžiovinus. Stiebas tuščiaviduris, smulkiai vagotas. Lapai dideli, 2-3 kartus plunksniškai skaidyti; skiltelės linijiškai lancetiškos, giliai dantytos. Pagrindinis skėtis su 15-25 vieno ilgio stipinais, šoniniai - smulkesni, su mažesniu stipinų kiekiu. Žiedai smulkūs, balti. Žydi birželio - rugsėjo mėn. Vaisius plačiai kiaušiniškas, rudai geltonas, 1,5-2,3 mm ilgio ir 2-2,5 mm pločio vaisiukas, sudarytas iš dviejų sėklų.
Visose augalo dalyse randama nuodingų medžiagų - cikutoksino ir cikutolio. Daugiausia jų būna šakniastiebiuose: žaliuose - 0,2 ir sausuose - net iki 3,5 proc. Be to, dar yra flavonoidų ir eterinio aliejaus. Toksiškiausi yra šakniastiebiai vegetacijos pradžioje, t.y. pavasarį. Anksčiau nuokana buvo laikoma vaistiniu augalu. Žaliavai ruošti naudota visa antžeminė dalis, tačiau dėl didelio toksiškumo terapijoje visiškai nenaudojama.
Kartais nuokana gali apsinuodyti galvijai. Suėdus gyvuliui antžeminę augalo dalį arba šakniastiebį, kuris labai lengvai išsirauna, nuodai organizme pradeda veikti labai greitai. Atsiranda neramumas, seilėjimasis, išputimas, dažna defekacija bei šlapinimasis, raumenų spazmai, temperatūros pakilimas, širdies darbo padažnėjimas. Galvijams mirtina dozė yra 200-250 g žalių šakniastiebių. Apsinuodijimo atveju 45-50 proc. gyvulių krinta.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga grioviuose, balose, senvagėse, tvenkinių, nedidelių upelių pakraščiuose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.