Nuodingoji šunpetrė

Nuodingoji šunpetrė
Nuotraukos laikinai nėra
Nuodingoji šunpetrė (Aethusa cynapium)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Salieriečiai Apiales
Šeima	Salieriniai Apiaceae
Gentis	Šunpetrė Aethusa
Rūšis	Nuodingoji šunpetrė Aethusa cynapium L.

NUODINGOJI ŠUNPETRĖ (Aethusa cynapium), salierinių (Apiaceae) šeimos vienmetis nemalonaus kvapo (panašus į česnako) nuodingas augalas.

Aukštis 30-150 cm. Stiebas tuščiaviduris, šakotas, viršutinėje dalyje briaunotas. Šaknis laiba, verpstiška. Lapai 2-3 kartus plunksniškai skaidyti, tamsiai žali, apatinė jų pusė blizga; lapeliai trikampiški, giliai iškirspti arba suskaldyti. Jaunų augalų lapai labai panašūs į petražolės lapus, todėl galima su šiuo augalu sumaišyti. Skėčiai su 12-18 stipinų. Žiedynkočiai ilgi. Žiedai smulkūs, vainiklapiai balti. Žydi nuo gegužės pabaigos iki spalio mėn. Vaisiai 2-3 mm ilgio ir 2-2,5 mm pločio.

Augaluose yra eterinio aliejaus, alkaloido cinapino ir organinių rūgščių. Nuodingas gyvuliams ir žmonėms. Augalo toksiškumas priklauso nuo alkaloido cinapino. Žmonės apsinuodija tai atvejais, kai šunpetrės žolė per apsirikimą sumaišoma su petražolėmis bei salierais ir panaudojama maistui. Apsinuodijus išsiplečia akių vyzdžiai, būna gausus seilėjimasis, viduriavimas, greitas nusilpimas, mieguistumas; žmogus miršta nuo kvėpavimo centro paralyžiaus. Apsinuodijęs gyvulys smarkiai seilėjasi, eidamas svyruoja, jo akių vyzdžiai išsiplečia. Nuo gausesnių toksinų dozių gyvulys krinta per kelias valandas.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga šiukšlynuose, daržuose, patvoriuose, pakrūmėse, kirtimuose, derlingame dirvožemyje.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.