Naminė slyva
| Naminė slyva | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Naminė slyva (Prunus domestica) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Erškėtiniai Rosaceae |
| Pošeimis | Slyviniai Prunoideae |
| Gentis | Slyva Prunus |
| Rūšis | Naminė slyva Prunus domestica L. |
|
| |
NAMINĖ SLYVA (Prunus domestica), erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis ar medžiakrūmis.
Aukštis 3-10 m. Vainikas plačiai ar siaurai kiaušiniškas. Senų šakų ir kamieno žievė tamsiai pilkai rusva, supleišėjusi. Lapai elipsiški ar atvirkščiai kiaušiniški, 4-10 cm ilgio ir 2,5-5 cm pločio. Jų pakraštys pjūkliškas, viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė - šviesiai ar pilkšvai žalia, pūkuota. Rudenį lapai šviesiai geltoni. Žiedai išaugę po du. Vainiklapiai balti, žalsvo atspalvio. Pražysta sprogstant lapams, balandžio gegužės mėn. Vaisius - kaulavaisis, 2-4 cm ilgio, su šonine vagute, violetinis, geltonas, balsvai žalias, raudonas, visada su melsvai pilku apnašu. Minkštimas dažniausiai gelsvai žalias, labai sultingas, saldžiarūgštis. Kauliukas kiaušiniškas, su smailiais galais, nuo minkštimo atsiskiria lengvai arba kartais sunkiai. Vaisiai nunoksta liepos - spalio mėn.
Savybės ir panaudojimas
Turi paviršinę šaknų sistemą, nėra atspari šalčiams. Slyvų vaisiai labai mėgiami valgyti žali. Jie plačiai naudojami uogienių, kompoto, sulčių gamybai.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auginama soduose. Yra įvairių veislių: paprastoji geltonoji, Viktorija, paprastoji vengrinė ir kt.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.