Miškinis pelėžirnis
Miškinis pelėžirnis | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Miškinis pelėžirnis (Lathyrus sylvestris) | |
Sistematika | |
Karalystė | Augalai Plantae |
Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
Eilė | Pupiečiai Fabales |
Šeima | Pupiniai Fabaceae |
Gentis | Pelėžirnis Lathyris |
Rūšis | Miškinis pelėžirnis Lathyris sylvestris L. |
|
MIŠKINIS PELĖŽIRNIS (Lathyris sylvestris), pupinių (Fabaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 60-120 cm. Stiebas gulsčias, kylantis ar laipiojantis, su dviem sparnuotomis briaunomis. Lapai poromis priešiškai plunksniški, iš 2 lapelių, baigiasi šakotu ūseliu. Lapeliai pailgai lancetiški ar pailgai kiaušiniški, 5-12 cm ilgio ir 0,2 cm pločio, dažniausiai su 3 ryškesnėmis išilginėmis gyslomis. Žiedynkočiai kartu su žiedų kekėmis truputį ilgesni už lapusarba lygus su jais. Žiedkočiai šiek tiek pastorėję. Žiedai po 3-9 susitelkę retose kekėse. Vainikėlis rožinis, išorinėje pusėje žalsvo atspalvio. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Ankštys 5-6 cm ilgio ir 0,7-1 cm pločio, pailgai linijiškos, su trumpu tiesiu snapeliu; jose 8-14 sėklų. Sėklos apvalios, tamsiai rudos, nežymiai karpotos; saitavietė šviesi.
Savybės ir panaudojimas
Augalas medingas. Žolėje yra daug vitamino C.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga šviesiuose spygliuočių ir lapuočių miškuose, kirtavietėse, pamiškėse, krūmuose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.