Miškinis erškėtis

Miškinis erškėtis
Nuotraukos laikinai nėra
Miškinis erškėtis (Rosa majalis)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Erškėtiečiai Rosales
Šeima	Erškėtiniai Rosaceae
Gentis	Erškėtis Rosa
Rūšis	Miškinis erškėtis Rosa majalis J. Herrm.

MIŠKINIS ERŠKĖTIS (Rosa majalis), erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas.

Krūmas apie 2 m aukščio. Šakos plonos. Žievė blizganti, rudai raudona. Dygliai nedideli, išlinkę, prie lapų pagrindo išaugę poromis. Lapai sudėtiniai, iš 5-7 plunksniškai išsidėsčiusių lapelių. Lapeliai plaukuoti, elipsiški, dantytais kraštais; jų apatinė pusė šviesesnė nei viršutinė ir su ryškiu gyslu tinklu. Žiedai su trumpais žiedkočiais, kvapūs, gana stambūs, šviesiai ar tamsiai rožiniai, pavieniai, kartais išaugę po 2-3. Žydi birželio mėn. Vaisiai nedideli, apvalūs, raudonai oranžiniai, prinoksta rugpjūčio - rugsėjo mėn.

Vaistinės savybės ir panaudojimas

Vaisuose yra vitamino C - 4-14 proc., pektinų, organinių rūgščių, cukraus. Iš miškinio erškėčio vaisių gaminamas oranžinės spalvos, savito skonio ir kvapo aliejinis ekstraktas - karotolinas. Jis skatina odos ląstelių augimą ir dalijimąsi, todėl vartojamas kaip išorinis vaistas trofinėms opoms, egzemoms ir kitoms odos ligoms gydyti. Vaistinėse parduodamas ir erškėčių sėklų aliejus, kuris yra rudos spalvos, savito kvapo ir kartaus skonio. Jis yra tinkamas vartoti maitinančioms motinoms - įtrūkusiems krūtų speneliams tepti, dermatozėms, praguloms, trofinėms opoms gydyti.

Iš erškėčių vaisių verdamas nuoviras, kuris vartojamas vitaminų trūkumui kompensuoti. Jis gaminamas taip: 20 g susmulkintų uogų dedama į emaliuotą indą, užpilama 400 ml verdančio vandens, dedama į kitą indą su vandeniu ir statoma virti, pamaišoma. Virinama 15 min., ir paliekama 45 min. nusistoti. Po to perkošiama; geriama po 100 ml 2-3 kartus per dieną po valgio.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga miškuose, pamiškėse, krūmynuose, paupiuose, pakelėse. Augalas dekoratyvus, auginamas prie namų.