Miškinė obelis
| Miškinė obelis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Miškinė obelis (Malus sylvetris) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Erškėtiniai Rosaceae |
| Pošeimis | Obeliniai Maloideae |
| Gentis | Obelis Malus |
| Rūšis | Miškinė obelis Malus sylvestris Miller |
|
| |
MIŠKINĖ OBELIS (Malus sylvestris), erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis.
Aukštis 3-10 m. Šakelės tamsiai rudos, plikos arba plaukuotos, dažnai dygliuotos. Lapai plačiai kiaušiniški, dantyti, 3-7 cm ilgio. Visai suaugę lapai abipus pliki, kartais tik apatinių pusių gyslos nežymiai plaukuotos. Žiedai sukrauti mažažiedėse skėtiškose kekėse. Žiedkočiai 1-2,3 cm ilgio, nežymiai plaukuoti arba pliki. Vainikėlis 3,5-5 cm skersmens. Vainiklapiai balti arba rožiniai. Žydi gegužės - birželio mėn. Vaisiai rutuliški arba rutuliškai kiaušiniški, gelsvai žali, iš saulėtos pusės rausvi, rugštūs.Miškinė obelis pakenčia paunksnę, bet tada nedera. Ji vengia rūgščių ir užpelkėjusių , sausų ir nederlingų dirvožemių. Itin atspari šalčiams ir sausroms, todėl išgyvena iki 200 metų.
Vaisiai - tikras vaistas dietininkams. Obuoliukai šalina iš organizmo oksalo rūgštį, laisvina vidurius, skatina šlapimo išskyrimą, sumažina radioaktyvių medžiagų poveikį organizmui. Švieži gydo avitaminozę, anemiją, žarnyno veiklos sutrikimus. Piršto galo didumo obuolėlyje telpa ištisa vaistinėlė.
Savybės ir panaudojimas
Miškinės obels lapai naudojami vitaminingam nuovirui gaminti. 3 valgomus šaukštus miškinės obels lapų užpilti 200 ml. vandens ir 10-15 min. kaitinti ant ugnies. 30 min palaukti, perkošti. Gerti po 2 valgomus šaukštus 3 kartus per dieną.
Lietuvių liaudyje išlikęs padavimas, kaip velnias, sutikęs miške obuoliaujantį žmogų, sumanė iš jo pasityčioti. Parodęs žmogui gražią aukštą obelį, obuoliais lūžtančią. Tuojau žmogus puolęs į medį vaisių skinti, krepšį žemėn numetęs. Velnias pažadėjęs į jį surinkti nuskintus obuolius. Ir kaip nustebęs vargšas, kai, įlipęs į medį, pamatęs ne gardžiuosius obuolius, o eglės kankorėžius. Kolei nulipęs žemėn, velnias spėjęs sudraskyti jo krepšį ir juokdamasis pasprukęs. Pagal padavimą atsiradęs ir priežodis: "Eik su velniu obuoliauti - paliksi be obuolių ir be terbos".
Miško obelis išaugina gražią medieną - rausvai rudą, tamsiu branduoliu, kietą, sunkią, neskalią. Iš jos daromi įvairūs stalių gaminiai, nutekinti dirbiniai. Miškinės obels sėjinukai - puikiausi poskiepiai kultūrinių vaismedžių plėtrai.
Šaltuko pačiupinėti obuolaičiai pasidaro maloniai saldžiarūgščiai - tikras gardėsis stirnoms, šernams, kiškiams, net augalinį maistą ragaujantiems paukščiams. Ji tiekia maistą ir vabzdžiams.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.