Mažeikių pieninė

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Straipsnis šiuo metu rašomas.

AB „Pieno žvaigždės" Mažeikių pieninė

Mažeikių sviesto gamykla apie 1960 m.

MAŽEIKIŲ PIENINĖ, AB „Pieno žvaigždės" filialas. Yra Mažeikiuose,

Mažeikių pieninė susikūrė kooperaciniu būdu 1926 metais Tirkšlių - Sedos gatvių sankryžoje esančiame pastate. Prie pat gatvės stovėjusiame name viename kambaryje buvo įsikūrusi pieninės kontora. Čia pat gyveno ir pieninės viršininkas. Dar viename kambaryje buvo pieno produktų bufetas, kur prekiavo sviestu ir grietine. Pieną separuodavo mechanizuotai, sviestą sukdavo taip pat mašina; įrenginius prižiūrėjo Ramanauskas. Tuo metu ji priklausė Mažeikių kooperacijos sąjungai. 1936 metais ji jau supirkdavo 1 300 tonų pieno per metus. Pokario metais pieninės kolektyvas nebuvo didelis. Čia dirbo apie 10 darbininkų, buhalteris, kasininkas V. Končius, meistras, kiti tarnautojai. Pieninė turėjo taip pat laboratoriją bei lydymo cechą, kuris buvo Pramonės gatvėje. Pieninėje buvo garo katilas, kuris šildydavo vandenį. Karštas vanduo buvo nuolat naudojamas ir gamybai, ir įrangai bei vamzdžiams plauti. Ūkininkai pagal prievolę turėdavo pieninei tiekti nustatytą pieno normą. Iš pieno gamindavo sviestą, varškę, grietinę. Ši produkcija buvo išvežama į Kauną, Vilnių, Klaipėdą ir kitus miestus. 1940 m. pieninei priklausė 10 nuosavų pieno nugriebimo punktų ir 6 savarankiškai veikiantys punktai. .

Iki 1948 m. spalio 12 d. Mažeikių pieninė priklausė „Pieno centro“ bendrovei, o vėliau „Maslopromui". Nuo 1951 m. sausio 1 d. Mažeikių sviesto gamykla priklauso Klaipėdos srities sviesto - sūrių pramonės trestui, o nuo 1954 m. sausio 1 d. - Šiaulių sviesto - sūrių pramonės trestui, vėliau – Šiaulių pieno kombinatui. Stambinant sviesto gamybos įmones, prie Mažeikių sviesto gamyklos buvo prijungtos Laižuvos pieninė (1952 m.), Lūšės pieninė (1955 m.), Sedos (1960 m.) pieninė, ir pavadinta Mažeikių centrine sviesto gamykla. 1957 m. centre ir jo padaliniuose dirbo 74 žmonės.

1972 m. pradžioje iš senųjų patalpų, buvusių Tirkšlių - Sedos gatvių sankryžoje, persikelta į naujai pastatytą pastatą šiaurės vakarinėje miesto dalyje Skuodo gatvės pradžioje. Projektinis pajėgumas buvo 70 tonų pieno per parą. Nuo 1976 m. liepos 1 d. centrinė sviesto gamykla atsijungė nuo Šiaulių pieno kombinato ir tapo tiesiogiai pavaldi tuometinei LTSR Mėsos ir pieno pramonės ministerijai bei vadinosi Mažeikių sviesto gamykla. Tuo metu gamyklos zonoje veikė du cechai - Mažeikių ir Akmenės, o nuo 1977 m. balandžio 1 d. prijungta ir Skuodo pieninė, kuri tuo metu priklausė Klaipėdos pieno kombinatui.

1977 - 1978 metais atlikta gamyklos rekonstrukcija – pajėgumai padidėjo iki 110 tonų perdirbamo pieno per parą. 1981 - 1983 m. vėl atliekama rekonstrukcija sviesto gamybos skyriuje, pastatomos dvi nepertraukiamo veikimo FBFS vokiškos sviesto linijos, kurių našumas – 2 t/val. sviesto. 1983 m. rekonstruojamas ir pieno miltelių gamybos skyrius. Po rekonstrukcijos jau perdirbama 150 tonų pieno per parą. 1990 m. sviesto gamykla tampa pavaldi Agropramoniniam Komitetui ir pavadinama Mažeikių valstybine pieno perdirbimo įmone. 1991 metais sumontuota pirmoji Alfa - Laval seperavimo linija. Iki 1993 metų pagrindiniai žaliavos tiekėjai buvo Akmenės, Skuodo ir Mažeikių rajonų pieno statytojai, bendrovės, ūkiai. 1990 metais buvo supirktas pats didžiausias pieno kiekis – 140 230 tonų pieno. Tais metais pagaminta 4 653 t sviesto, 220 t sūrių, nenugriebto pieno produkcijos – 25 736 t, pieno miltelių – 40 096 t. 1991 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir prasidėjus kolūkių naikinimo vajui, staigiai pradėjo kristi pieno supirkimas.

1993 metais Mažeikių valstybinę pieno perdirbimo įmonę dalinai privatizavus, ji pagal Lietuvos respublikos valstybinių įmonių įstatymą reorganizuota į Mažeikių valstybinę akcinę pieninę. 1994 metais pieno supirkta mažiausiai – 53 377 t, 1995 m. – 58 093 t. 1993 metais atliekama miltelių cecho rekonstrukcija – pastatomi nauji GEA WYGAND vakuumo aparatai. Veikiant rinkos dėsniams, išsiplėtė realizuojamos produkcijos apimtis ir geografija. Jei anksčiau produkcija buvo realizuojama į Akmenės, Skuodo ir Mažeikių rajonus bei NVS šalis, tai dabar produkcija pradėta realizuoti visoje Lietuvoje, o pieno milteliai pradėti eksportuoti į Japoniją, Olandiją, Daniją, Suomiją ir kt. šalis.

1994 m. spalio 13 d. Valstybiniame patentų biure įregistruotas firmos vardas AB Mažeikių pieninė, 1995 metais įmonė pavadinama AB Mažeikių pieninė (1995 m. balandžio 19 d. įregistruojama įmonių rejestre ir patvirtinami įmonės įstatai). Pradėjo didėti gamyba, gerėti produkcijos kokybė. 1995 metais jau pagaminama 1 852 t sviesto, 185 t sūrių, 12 579 t nenugriebtos pieno produkcijos, 3 536 t pieno miltų. 1990 metais pieninėje dirbo 490 darbuotojų (vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius), o 1996 metais per 600 (vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius). 1996 metais užbaigta savos katilinės statyba, nes bankrutuojančios AB „Oruva" katilinė nepatenkino didėjančių įmonės poreikių ir trukdė normaliam gamybiniam procesui. Katilinėje sumontuoti du suomiški 6 t/val. našumo garo katilai.

1997 m. balandžio 18 d. valdybos posėdyje nutarta 6 mln. padidinti įmonės įstatinį kapitalą ir visą 6 mln.litų vertės akcijų paketą parduoti „Agrolitui Imex Lesma“. 1997 m. rugpjūčio 22 d. valdybos posėdyje nutarta pirkti bankrutuojančią AB Tauragės pieninę. 2001 m. gegužės mėn. 1 d. Tauragės cechas, po susijungimo su Pasvalio sūrine tapęs nebereikalingu, parduotas AB Vilkyškių pieninei. 1998 metų pavasarį, padidėjus transporto ūkiui iki 200 mašinų, nupirkta Tirkšlių transporto bazė.

1998 m. gruodžio 31 d. savanoriškai susijungus dviems savarankiškoms bendrovėms AB Mažeikių pieninė ir AB Pasvalio sūrinė, įregistruota AB „Pieno žvaigždės" ir jos filialas Mažeikių pieninė, kuriai priklauso Skuodo ir Akmenės cechai.

Bendrovė kasdien tobulėja, o tuo pačiu ir Mažeikių filialas: rekonstruojami cechai, įdiegiama pažangesnė technologija. 2002 metais įdiegta nauja kompiuterizuota įrengimų plovimo TETRA ALCIP linija, o 2003 metų pradžioje duris atvėrė naujas separuotos varškės gamybos skyrius. Pasiketė ir pieno išpilstymo skyrius. Nuo 2003 m. birželio 1 d. nuo filialo atsiskyrė prekybos padalinys Vilniaus mieste, o nuo spalio mėn. – ir prekybos padalinys Klaipėdos mieste. Decentralizuojant pieno produktų gamybą, perskirsčius žaliavos surinkimo zonas sumažėjo produkcijos pristatymo atstumai, taip pat mažėja pieno surinkimo išlaidos. Rekonstravus buvusį nenaudojamą pieno mišinių pastatą, 2004 metais į eksploataciją įvestas techninių tarnybų korpusas. 2004 metais atlikta sviesto skyriaus rekonstrukcija, numatyta varškės skyriaus, sandėlių rekonstrukcija.

Direktoriai

• Vincas Mažiulaitis ( - 1957 m.); 1957 m. paskirtas „Jaunosios gvardijos" kolūkio pirmininku.
• Algirdas Vertelis (1957 - 1959, 1963 - 1974); iki 1957 m. dirbo rajono finansų skyriaus mokesčių vyr. inspektoriumi, 1959-1963 m. buvo „Šerkšnės" kolūkio pirmininkas.

Šaltiniai

• Plastinina B. Viekšnių gatvė atsirado iš Viekšnių - Leckavo vieškelio // Santarvė. - 2008. - Gruodžio 27. - Nr. 145. - P. 7; 2009. - Sausio 3. - Nr. 1. - P. 10, 15.

Nuorodos

• Mažeikių pieninė