Mažeikių miškų urėdija
MAŽEIKIŲ MIŠKŲ URĖDIJA, valstybinė įmonė Mažeikiuose, Senkelio g. 14. Tel. 8-443-72785, faks. 8-443-71357. Urėdas Albinas Paulavičius.
Administruojami miškai yra Akmenės, Mažeikių rajonuose ir Skuodo rajono dalyje. Bendras miškų plotas urėdijos administruojamoje teritorijoje yra 63,2 tūkst. ha. Privatizuota 80 proc. laisvo miškų fondo arba 25,5 tūkst. ha, nuosavybės teisei atstatyti rezervuota 5,3 tūkst. ha miškų.
Girininkijos
Valstybiniai miškai suskirstyti į 10 girininkijų:
- Naujosios Akmenės girininkija. Girininkas V. Laucė, girininko pavaduotojas A. Rupeika.
- Balėnų girininkija. Girininkas A. Kadakauskas, girininko pavaduotojas J. Petkevičius.
- Kairiškių girininkija. Girininkas V. Janušienė, girininko pavaduotojas A. Gricius.
- Kapėnų girininkija. Girininkas A. Raudonis, girininko pavaduotojas S. Jegiela.
- Kruopių girininkija. Girininkas S. Jurevičienė, girininko pavaduotojas V. Meižys.
- Mažeikių girininkija. Girininkas A. Jonuškis, girininko pavaduotojas R. Aleksandravičius.
- Papilės girininkija. Girininkas A. Kulikauskas, girininko pavaduotojas D. Godelis
- Renavo girininkija. Girininkas A. Biekštas, girininko pavaduotojas A. Monvydas.
- Ruzgų girininkija. Girininkas L. Karpoviča, girininko pavaduotojas R. Sličius.
- Sedos girininkija. Girininkas B. Noreika, girininko pavaduotojas G. Gricienė.
Istorija
Po II pasaulinio karo praėjus keleriems metams S. Ličkūno name, buvusiame tuometinės Kankinių g. 28, buvo apgyvendintas miškininkas Vladislovas Geralavičius (m. 1983), kuris buvo baigęs Dotnuvos žemės ūkio akademijoje miškininkystę ir jį paskyrė Mažeikių mišku urėdu. Tuometinė urėdija buvo įsikūrusi V. Kudirkos gatvėje. 1955 m. pab. V. Geralavičius paskirtas Mažeikių miškų ūkio direktoriumi [1]. Mažeikių miškų urėdija, tuometinis miškų ūkis, buvo įkurta 1957 m. reorganizavus Kuršėnų miško pramonės ūkį. 1977 m. miškų ūkis reorganizuotas į miško pramonės ūkį, prijungus Akmenės miškų ūkį. Dabar Mažeikių miškų urėdija turto patikėjimo teise valdo 32,2 tūkst. ha miškų.
Veikla
Urėdijos kontroliuojamos teritorijos miškingumas yra 30,3 proc. Vyrauja IV grupės miškai, kurie sudaro 87,5 proc, III gr. - 10,8 proc, II gr. - 7,3 proc. ir I gr.- 0,2 proc. Urėdijoje vyrauja pusamžiai medynai. Jie sudaro 41,2 proc miškų ploto. Brandūs ir bręstantys medynai užima 38,4 proc, jaunuolynai - 20,4 proc. Miškai daugiausia auga laikino drėgnumo pertekliaus dirvožemiuose. Tai Lc, Lp ir Ld augavietės. Eksploatacijos sąlygos tokiuose miškuose nelengvos.
Urėdijos miškai 2003 metais sertifikuoti pagal Smart Wood programą. Jai suteiktas miško kontrolės kokybės ženklas ir FSC prekių kodas. Tai įrodo, kad urėdijos medienos produktai gaminami ir parduodami iš miškų, kurie tvarkomi pagal tarptautinius reikalavimus.
Miško sodmenims išauginti eglės sėklos renkamos iš sėklinės plantacijos, o kitų medžių veislių - iš I ir II grupės selekcinių medynų pagal Miško selekcijos ir sėklininkystės centro išduotus leidimus. 1970-1978 m. įveista eglės sėklinė plantacija 50 ha plote. Iš jos surinktų kankorėžių paruošta 1200 kg sėklų. Pušies antros kartos sėklinė plantacija įveista 1998 metais, 7 ha plote. Po kelerių metų jau tikimasi pradėti rinkti derlių.
Urėdijoje yra 10 ha geografinės kultūros ir 5,4 ha pušies genetinis draustiniai. Sėkliniai medynai: eglės - 6,7 ha, pušies - 7,0 ha, juodalksnio - 4,1 ha ir beržo - 5,1 ha. Eglės sėklų atsargų turima 15 metų, pušies - 5 metams. Kasmet surenkama ąžuolo gilių po 500 kg.
Per pastaruosius penkerius metus, po miškų inventorizacijos, urėdija kasmet vidutiniškai atkuria po 320 ha. Iš jų apželdinant – po 180 ha. Žemės ūkiui netinkamuose plotuose, kuriems urėdijai suteikta valdymo teisė, veisiama kasmet po 37 ha naujų miškų. Kirtavietėse daugiausia sodinamos eglės, pušys, ąžuolai ir juodalksniai. Kadangi kirtavietėse labai gerai atželia beržai, ateities medynai formuojami tik mišrūs, iš spygliuočių ir lapuočių veislių. Dirva kirtavietėse ruošiama mechanizuotai mikropakilimais aikšte lėmis, o žemės ūkio plotuose - vagomis. Kirtavietės apsodinamos per 1-2 metus po kirtimo.
Spygliuočių sodmenys miškams atkurti iki 2002 metų buvo auginami girininkijų daigynuose-medelynuose. Nuo 2002 metų sėjinukai pradėti auginti Mažeikių daigyne 5 ha plote, įsigijus „Egedal" firmos sėjamąją ir kultivatorių. Sodinukai nuo 2003 metų pradėti auginti 32 ha ploto medelyne, kuris anksčiau buvo skirtas auginti urbanistiniams sodmenims. Zerkščių medelyne 2005 metais bus įrengta stacionari laistymo sistema pagal "Kauno hidroprojekto" paruoštą projektą. Kasmet miškams atkurti ir įveisti išauginama iki 2 mln. standartinių sodmenų.
Daigyne ir medelyne yra įrengtos ledainės ir sodmenų rūšiavimo patalpos. Dirvožemiui pagerinti naudojamos aukštapelkės durpės ir sideratai.
Šaltiniai
- ↑ Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - sausio 9. - Nr. 3. - P. 4, 13.