Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugija

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.
Vėliava
Mažeikių medžiotojų ir žvejų draugijos įsteigtos taurės 2011 metų medžiotojų ir žvejų draugijos šventės laimėjusioms komandoms

MAŽEIKIŲ MEDŽIOTOJŲ IR ŽVEJŲ DRAUGIJA. Turi 2000 narių (2008 m.): 450 medžiotojų ir 1500 žvejų. Pirmininkas Egidijus Virkutis (nuo 2006 m.), pavaduotojas Pranas Noreika. Draugija vykdo žvėrių selekciją, šėrimą, brakonieriavimo prevenciją. Kas antrus metus rengia tradicines šventes.

Draugija įkurta prieš Antrąjį pasaulinį karą ir vadinosi Mažeikių apskrities medžiotojų draugija; joje buvo 89 medžiotojai. 1935 m. liepos 14 d. surengė šaudymo varžybas, kuriose pirmąją vietą laimėjo Zveiniekas, antrą - Kumpikevičius, draugija ginklų fondui paaukojo 300 Lt. [1]. Rusijai okupavus Lietuvą, medžiotojų draugija buvo panaikinta. 1945 m. vėl atkurta. Mažeikių draugijos pirmininku buvo išrinktas latvis Juris Zveinikis. Paskui pirmininkavo Mykolas Švarcas, Feliksas Urbonas, Antanas Urbonavičius. Nuo 1979 metų - Stanislovas Braslauskas (medžiotojas nuo 1952 m.). Vėliau jį pakeitė Romanas Songaila, po to - Boleslovas Aleksandravičius, Jonas Siminkevičius. Paskui devyniolika metų draugijai vėl vadovavo S. Braslauskis. 2005 m. draugijos vadovas buvo Edmundas Rapalas, o nuo 2006 m. - Egidijus Virkutis.

Draugijos veiklos pradžioje nebuvo jokių būrelių ir medžioklės teritorijų, todėl medžioklė buvo chaotiška, kur sugalvodavo, ten ir medžiodavo, dažniausiai kiškius, lapes, antis. Padaugėjus šernų, nuo 1962 m. pirmieji juos ėmėsi medžioti Apolinaras Pakamanis, Ignas Jokštas, Vaclovas Gurauskis, Antanas Gureckis.

Medžiotojų būreliai

1963 m. buvo įsteigti medžiotojų būreliai.

Literatūra

  • Slivinskis K. Mažeikių medžiotojai ir žvejai. - Klaipėda, 2006. - 160 p. ISBN 9986-31-176-4.

Šaltiniai

  1. ↑ Rytas. - 1935. - Nr. 160.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Mažeikių_medžiotojų_ir_žvejų_draugija&oldid=43180“