Mažeikių Sąjūdis

Pastatas, kuriame 1988-1998 m. buvo Sąjūdžio būstinė Mažeikiuose

Lenta prie pastato, kuriame buvo Mažeikių Sąjūdžio būstinė

Paminklinė lenta prie „Gabijos gimnazijos": „Čia 1988 m. prasidėjo Mažeikių Sąjūdis. Mažeikių Sąjūdžio taryba 2008"

Ąžuolas Lietuvos Sąjūdžio 10-mečiui prie Mažeikių muziejaus. LS Mažeikių skyriaus Taryba, 1998 m.

MAŽEIKIŲ SĄJŪDIS, Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyrius.

1988-09-25 įkurta Mažeikių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios pagrindu vėliau buvo išrinkta pirmoji Mažeikių Sąjūdžio taryba: Olga Alibajeva, Aelita Letukaitė, Liuda Kalpokaitė, Virginijus Juodis, Gintaras Berenis, Raimondas Daukantas, Vytautas Tervydis, Juozas Liutkus, Henrikas Štaudė, Jonas Songaila, Karolis Galinis, Algirdas Žiurlys, pirmininkė Irena Šimanauskienė (dab. Ruginienė). Pirmoji simbolinė Mažeikių Sąjūdžio tarybos susibūrimo vieta - prie tremtinių kryžiaus Mažeikių kapinėse. Iš pradžių Sąjūdžio aktyvistai, kol neturėjo savo būstinės, rinkdavosi Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar „Gabijos gimnazija); čia įvyko pirmasis Sąjūdžio susitikimas su rajono gyventojais. 1991-02-23 Sąjūdžio pirmininku tapo Stanislovas Zakas, nuo 1992 m. rugpjūčio iki 1995 m. - Jadvyda Bičkuvienė, nuo 1995 m. rugsėjo iki 2008-03-30 Antanas Poškus

Aktyviuoju Sąjūdžio laikotarpiu rajone veikė per trisdešimt Sąjūdžio rėmimo grupių (anksčiausiai buvo įkurta Sedoje). Pirmąją grupę Mažeikiuose, tuometiniame Statybos treste, įkūrė V. Tervydis. Kitas grupes - Antanas Gaurilavičius, Gintaras Berenis ir Rita Lidžiūtė, Olga Alibajeva ir daugelis kitų, aktyviai rėmusių Sąjūdį. Savarankiškai veikė Sąjūdžio skyriai Sedoje, Židikuose ir Tirkšliuose, aktyvūs buvo Žemalės sąjūdiečiai

Sąjūdžio judėjimo pagrindinis siekis buvo nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. Mažeikiuose ėmė kurtis visuomeninės oraganizacijos: skautai, tremtinių klubas, Žalieji, Darbininkų sąjunga.

Sąjūdžio Tarybos nariai bendravo su visuomene, skaitė paskaitas, rašė straipsnius. Įkūrė Sąjūdžio komisiją darbui su visuomene, turėjo informacinę komisiją ryšiams su kaimais, miesto grupėmis, Šiaulių, Klaipėdos bei kitais rajonais. Mažeikiškiai sąjūdiečiai gabeno spaudą, rinko medžiagą apie partizanus, leido laikraštį „Žemaičių kraštas".

Dabar Sąjūdis tūrėtų būti akcentuojamas kaip aktyvių žmonių bendruomenė, skatinanti pilietinį aktyvumą, puoselėjantį gimtąją kalbą, etninę kultūrą, dorovines ir šeimos vertybes.

Svarbesnės datos

• 1988-10-03 miesto stadione surengtas pirmasis Mažeikių sąjūdžio mitingas.
• 1988-11-13 suplevesuoja Trispalvė ant banko pastato.
• 1989 m. išleidžiamas Mažeikių Sąjūdžio laikraštris „Žemaičių kraštas", kuris su pertrūkiais ėjo iki 1993 m.
• 1991-01-24 Mažeikiuose, prie „Durbės" kino teatro surengtas labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos pervestos į Lietuvos Nepriklausomybės fondą.
• 1991-02-23 Sąjūdžio pirmininku tapo Stanislovas Zakas. Į Sąjūdžio gretas įsijungia politiniai kaliniai.
• Nuo 1993 rugpjūčio iki 1995 m. Sąjūdžiui vadovavo Jadvyga Bičkuvienė.
• 1995 m. rugsėjo mėn. vadovu išrinktas Antanas Poškus.
• 2008-09-27 prie „Gabijos" gimnazijos atidengta Atminimo lenta, skirta Mažeikių Sąjūdžio 20-mečiui paminėti.
• 2009-01-13 Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus taryba Mažeikių muziejui padovanojo Sąjūdžio dvidešimties metų jubiliejui atminti skirtą medalį.
• 2018-09-30 prie Mažeikių parapijos namų (J. Basanavičiaus g.), buvusio KGB tardymo izoliatoriaus pastatytas ir pašventintas simbolinis koplytstulpis su varpu, skirtas Mažeikių Sąjūdžio 30-mčiui paminėti. Paminklo projekto idėjos autorius ir iniciatorius yra Antanas Poškus, Mažeikių Sąjūdžio pirmininkas.

Židikų sąjūdžio iniciatyvinė grupė

Įkurta 1988 m. Jai priklausė B. Kietelytė, S. Norkus, R. Lukoševičienė, J. Sidabrienė, V. Sidabras, I. Vilimas, A. Lukoševičius, R. Valantytė, F. Juodikienė, L. Kocys. Grupės pirmininke buvo išrinkta Dalia Perminienė. Sąjūdžiui tik prasidėjus, V. Sidabras iš vietinių židikiškių buvo girdėjęs, kad miestelyje stovėjęs paminklas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Tą pačią Sąjūdžio suvažaivimo dieną (1988 m. spalio mėn.) jis ėmėsi žygių surasti išardyto ir paslėpto paminklo dalis. Menamoje vietoje suradęs paminklo pėdsakus, atkasimo darbuose dalyvavo aukštesniųjų klasių mokiniai , J. Sidabrienė, Stasys Norkus, Julius Žutautas. Pastarasis traktoriumi ir ištraukė iš atkastos duobės paminklo likučius. V. Sidabras kreipėsi į rajono Sąjūdį, kad padėtų atstatyti paminklą. Paminklo projektą padarė rajono architektas Henrikas Štaudė, rajono valdžia paskyrė paminklui vietą Židikų centre. Ant paminklo pavaizduota Lietuvos simbolika ir pagrindiniai akcentai: Vytis, lenta su datomis, Vytauto Didžiojo ženklai, Gedimino stulpai ir Vyčio kryžius. Visus šiuos akcentus iš bronzos pagamino Klaipėdos dailės kombinatas. Paminklo atstatymo darbus finansavo Mažeikių rajono savivaldybė, 1,5 tūkst. rub. skyrė Židikų kolūkis. Darbams vadovavo Vytautas Sidabras. Paminklas buvo 5,5 m aukščio, tad jo pamatams reikėjo iškasti gilią duobę. betonavimo darbus atliko kolūkio statybos brigada. 1989 m. vasario 16 d. vyjko paminklo atidengimo iškilmės. Iškilmėms programos scenarijų rašė mokytoja Bronė Kietelytė, programą ruošė mokyt. regina Lukoševičienė ir Bronė Kietelytė. Paminklą pašventino kun. Antanas Gylys (Dar žr. Nepriklausomybės paminklai).

Šaltiniai

• Švelnienė N., Sribaliutė J., Malūkienė A. Paminėtas Mažeikių Sąjūdžio 30-metis // Santarvė. - 2018. - Spal. 2. - Nr. 77. - P. 2, 7.
• Malūkas V. Sąjūdžio 20-mečio atminimo medalis - muziejui // Santarvė. - 2009. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 1.
• Mineikytė N. Sąjūdis - tai tautos imunitetas // Santarvė. - 2008. - Rugsėjo 30. - Nr. 109. - P. 1-2.
• Mineikytė N. Sąjūdžio dvidešimtmetis rajone paminėtas kukliai, bet nuoširdžiai // Santarvė. - 2008. - Birželio 5. - Nr. 62. - P. 1-2.