Mažasis erelis rėksnys

Mažasis erelis rėksnys
Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Vanaginiai paukščiai Accipitriformes
Šeima	Vanaginiai Accipitridae
Gentis	Tikrieji ereliai Aquila
Rūšis	Mažasis erelis rėksnys Aquila pomarina Brehm, 1831

MAŽASIS ERELIS RĖKSNYS (Aquila pomarina), vanaginių šeimos plėšrus paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda kovo antroje pusėje. Netrikdomi tame pačiame lizde gali perėti kelis metus iš eilės. Daugiausiai lizdus krauna brandžiose eglėse, juodalksniuose, ąžuoluose, drebulėse. Lizdą sukrauna iš 0,2 – 2,5 cm storio sausų šakų, o gūžtą iškloja eglišakėmis, žaliomis lapuočių šakelėmis. Balandžio viduryje – gegužės pabaigoje patelė padeda 1 – 3 (dažniausiai 2) balsvus su gausiomis rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Perėti pradeda padėjusi pirmą kiaušinį. Perėjimo trukmė 41 – 46 paros. Kaip taisyklė, vyresnysis jauniklis beveik visada negyvai užkapoja vėliau išsiritusį jauniklį ir sulaukęs 52 – 57 dienų amžiaus vienas pats palieka lizdą.

Daugiausiai sumedžioja pelinių graužikų, įvairių paukščių (dažniausiai žvirblinių), varliagyvių ir roplių (driežų, gyvačių, žalčių).

Biotopai

Aptinkamas didesniuose miškuose su įsiterpusiomis pievomis, atviromis pelkėmis, didesnėmis kirtavietėmis, upių slėniais. Vengia žmogaus kaimynystės. Lizdavietės dažniausiai aptinkamos brandžiuose eglynuose ir juodalksnynuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 500 - 750 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, tik didžiųjų miškų masyvuose gyvenanti rūšis. Aptiktas beveik visuose didesniuose nei 300 - 500 ha ploto miškuose. Kasmet rajone peri apie 10 porų.

Radimvietės

Peri Dautarų, Felisbergo, Naudvario, Mažeikių, Žalgirio, Purvių, Vidgirio miškuose, Sedos, Medaus giriose.

Apsauga

Raudonoji knyga (3 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.