Ligustrinis sfinksas
| Ligustrinis sfinksas | |
|---|---|
 | |
| Ligustrinis sfinksas (Sphinx ligustri) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Nariuotakojai Arthropoda |
| Klasė | Vabzdžiai Insecta |
| Būrys | Drugiai Lepidoptera |
| Šeima | Sfinksai Sphingidae |
| Gentis | Sphinx |
| Rūšis | Ligustrinis sfinksas Sphinx ligustri ( Linnaeus, 1758) |
|
| |
LIGUSTRINIS SFINKSAS (Sphinx ligustri) - sfinksų (Sphingidae) šeimos naktinis drugys.
Didžiausias Lietuvoje vietinis drugys. Atstumas tarp išskleistų priekinių sparnų 80-106 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi su brūkšniuotu piešiniu, užpakaliniai – rožinės spalvos su juodomis juostomis. Abiejų sparnų porų pamatas ryškiai rožinis. Pilvelio šonuose - juodos ir rožinės juostos. Dieną tūno ant tokio substrato, kurio spalva susilieja su jo sparnų spalva. Šiltais vakarais drugiai ieško nektaro ilgas gilias taureles turinčiuose žieduose, nes straubleliai ilgesni už pačius drugius. Skraido birželio – liepos mėn.
Drugiai kiaušinėlius deda ant ligustro, guobalapės lanksvos, alyvų, uosių, putinų, baltauogių meškyčių. Liepos - rugpjūčio mėn. randami vikšrai.
Vikšrai stambūs, piršto dydžio, žalsvos spalvos, šonuose - šviesios skersinės juostos ir oranžiniai taškeliai; ragas geltonas. Dienomis vikšrai pasyvūs, slepiasi po šakelių lapais, o naktimis apgraužia augalų maitintojų lapus. Dirvoje vikšras virsta lėliuke. Peržiemojus pavasarį, kai gerai sušyla dirva, baigiasi lėliukės stadija. Lėliukė, judėdama spyruokliuojamaisiais judesiais, atsiduria žemės paviršiuje ir virsta drugiu.
Per metus būna viena drugių generacija.
Paplitimas rajone ir gausumas
Literatūra
- Bronius Šablevičius. Sfinksai. Pažintinė serija Gamta šalia tavęs. - Kaunas, Lututė.- 2004. - 48 p. - P. 14-16. ISBN 9955-575-37-9.
