Letenių kaimo kapinės

LETENIŲ KAIMO KAPINĖS yra Tirkšlių seniūnijoje, Letenių k., Jonaičių pušyne, 1,0 km į pietus nuo Letenių kaimo centro.

Plotas 0,03 ha. Perimetras 72 m, apdėtos akmenų tvora. Kapinės įrengtos lygumoje, už jų yra miškas. Yra išlikusių antkapinių paminklų. Anksčiau čia stovėjo trejetas pakrypusių kryžių. Šias kapinaites apylinkės žmonės vadina Milžinkapiais. XX a. pr. šiuose kapuose dar laidodavę nekrikštus ir savižudžius. Kasdami duobes, rasdavę žalvarinių dirbinių. Dabar Lėtenių kapinaitėse koplytėlę pastatė ir jas tvarkė Elzbieta Giedrienė. Kapinaičių vakarų pusėje yra kelias, kitose - ariama dirva. Anksčiau buvo paskelbtos archeologijos paminklu (AV-675). Prieš II pasaulinį karą buvo Antano Juciaus žemė.

Kryžiaus dienomis vietos gyventojai renkasi ant senkapių ir gieda įvairias giesmes ^[1].

1990 m. lapkričio 24 d. pašventintas pastatytas naujas pušinis kryžius. Kryžius pastatytas Tirkšlių miestelio gyventojo Juozapo Poderio iniciatyva.^[2].

Jonaičių miško pakrašty, prie Letenių kaimo yra labai senos kapinaitės. Įvairiai jos vadinamos- maro, švedkapiais. Senų žmonių atsiminimuose išlikęs įdomus pasakojimas apie nukankintas švedų kareivių Letenių kaimo merginas ir kaip atkeršyta buvo. Vieną dieną atvažiavo nuo Tirkšlių pusės du vežimai su švedų kareiviais. Jie pasiėmė 3 gražiausias merginas, 6 moteris ir išsivežė Tirkšlių link. Kelios senutės bandė sekti, bet arčiau Važinskų dvaro bijojo prieiti. Merginų nesulaukė, tik vėliau piemenys, ganydami gyvulius, pamatė , kad Letenių kapinėse kasta šviežia duobė. Žmonės atkasė kapą ir rado 17 moterų lavonus. Žmonės prisiekė švedams atkeršyti. Kai po kiek laiko švedų kariai pasirodė Leteniuose, išvykdami paliko vieną kareivį ir įsakė Urbonui padaryti 5 bačkas alaus. Jį darė „skanų‘. Gabalienė į alų pridėjo drignių, kad paliktų bejėgiai ir durni. Atvažiavo 8 švedų kareiviai, atvežė papjautą kiaulę ir gyvą veršį. Nuo Jonaičių pusės paėmė jautį ir tą liepė pjauti. Iš Viekšnių dvaro atvežė 6 jaunas moteris. Jos verkusios, buvo pasakyta, kad iš kiemo neišeitų, nes stovėjo sargyba. Po pietų suvarė visas jaunas, gražias leteniškes, o stiprius vyrus suėmė ir uždarė Urbono pirtyje. Moterys ruošė baliui: kepė, virė. Šeimininkavo ir graži Urbonienė. Jos vyras ir jo brolis slapstėsi netoli namų. Urbonienė davė ženklą, kad jie eitų prie pirties. Baliui prasidėjus moterų lauk neleido, tik senoji Gabalienė išnešdavo paplavas lauk, o vėliau pilstė alų. Kai kariai buvo girti, tai ji nunešė ir sargybiniui. Tada broliai Urbonai jį užpuolė, užsmaugė, nuginklavo, paleido iš pirties vyrus. Kol bus duotas ženklas, liepė visiems stovėti juodalksnyne. Švedai uliavojo, o Gabalienė, surinkusi jų švarkus, išnešė kamaron. Švedų rūbais persirengę, vyrai puolė į vidų. Visus kareivius surišo ir uždarė į pirtį. Taip išlaisvino moteris. O švedams buvo pakūrenta pirtis, ant krosnies uždėta drignių, glėbys gailių ir jie tuose dūmuose užduso. Trečią dieną, užėję pažiūrėti, vyrai rado visus kareivius negyvus. Palaidojo juos kadagio durpyne