Latvių bendruomenė
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
LATVIŲ BENDRUOMENĖ, Latvių bendruomenė. Susiklosčius palankioms istorinėms aplinkybėms ir Mažeikiuose daugėjant svetimtaučių, aktyviau reiškėsi ir latvių bendruomenė. 1900 m. nuomojamose patalpose jau veikė laikina evangelikų liuteronų bažnyčia. 1911 m. latvių ūkininkų „Biedribos" draugija Mažeikiuose nusipirko namus ir atidarė didelę žemės ūkio mašinų bei padargų parduotuvę. 1912 m. latvių verslininkai miestelyje statė ketaus liejyklą. Vėliau veikė Blumentalio viešbutis, kai kurių latvių krautuvėlės.
Švietimas
Mažeikiuose nebuvo pradžios mokyklos, todėl įsteigus cerkvinę mokyklą, čia savo vaikus leido ir rusai, lietuviai, latviai, vokiečiai. 1908 m. rugsėjo 15 (28) d. vietinei cerkvinei mokyklai sušelpti mieste surengtas rusiškas vaidinimas. Vaidino lenkų ir latvių tautybės žmonės. Savo vaidmenį suvaidino ir prekybos mokykla, galbūti ši mokykla ir davė pradžią apie 1930 m. įsteigti pradinę latvių mokyklą. 1911 m. rugpjūčio mėn. atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės mokykla, turėjusi ir parengiamuosius skyrius. 1912 m. jau veikė trys parengiamieji skyriai ir 4 klasės. Mokėsi 193 mokiniai, tarp jų 39 lietuviai, 17 lenkų, 37 latviai, 77 žydai, 20 rusų, 3 vokiečiai. L. Markevičienės mokykloje 1912 m. visi dėstytojai buvo latviai, išskyrus vieną. Buvo einamas vidurinės mokyklos kursas ir dėstoma prekybos dalykai, prancūzų bei vokiečių kalba. Iki 1914 m. mokinių skaičius padidėjo iki 217, iš kurių 42 lietuviai, 47 latviai, 82 žydai, 20 rusų, 17 lenkų, 9 vokiečiai. Per pirmąjį pasaulinį karą mokykla evakavosi į Rusiją, kur buvo likviduota. 1914 m. vasario 16 d. (kovo 1 d.) Groso salėje įvyko bendras lietuvių ir latvių vakaras. Lietuviai vaidino P.Pundzevičiaus-Petliuko dviejų veiksmų komediją „Velnias ne boba", o latviai dvi vienaveiksmes pjeses. Vaidino daugiausia prekybos mokyklos mokiniai.
Atkūrus nepriklausomybę, pradėjo reikštis ir tautinės mažumos. Didelis žingsnis į preikį buvo 1924 m. tarp Lietuvos ir latvijos pasirašyta mokyklų konvencija, taip pat sutartis, leidusi laisvai bendrauti piliečiams, gyvenantiems iki 10 km nuo sienos. Tautinė latvių mokykla Mažeikiuose buvo įsteigta apie 1930 m. ir veikė Žanio Iesalinio namuose (Laisvės gatvėje). Tai buvo pradžios mokykla (latviskai pamat-skola), kurią sudarė keturios klasės. Šią mokyklą finansiškai rėmė Latvijos švietimo ministerija, vadovėlius taip pat gaudavo iš Latvijos. Mokykloje buvo sukaupta nemaža latvių literatūros biblioteka, kuri rusų okupacijos metais buvo perduota Mažeikių bibliotekai. Šią mokyklą lankė Mažeikių miesto ir aplinkinių kaimų latvių vaikai. Mokykloje buvo dėstomi ir tikslieji, ir humanitariniai mokslai. Dėstomoji kalba buvo latvių, nors šalia kaip atskiras dalykas buvo dėstoma ir lietuvių kalba. Daugelis vaikų iki šios mokyklos net nemokėję kalbėti lietuviškai, mat šeimose dažniausiai šnekamoji kalba latvių ir bendraudavo labiau su latviais. Taip pat buvo dėstoma ir istorija - Latvijos ir Lietuvos. Kaip daugelyje tarpukario mokyklų taip ir čia buvo dėstoma tikyba (dėstė evangelikų liuteronų kunigas). Mokytojai Jaunzemis, Alida Alikaitė (Allik), 1936 m. direktorius Figors. Mokytoja Alikaitė taip pat vadovavo liuteronų bažnyčios chorui. Mokytojavusi ir Peisakaitė (Peisak). Vienu metu tik skirtingose klasėse mokėsi apie 50 mokinių. Kadangi ši mokykla buvo tautinė, tai vaikai buvo mokomi latvių liaudies dainų ir šokių. Aktyviausia mokytoja buvo Alikaitė, kuri rengdavo spektaklius ir vaidinimus įvairių švenčių proga. Ši mokykla Lietuvos švietimo ministerijos buvo oficialiai pripažinta. Mokykla vadinosi Mažeikių pradžios mokykla Nr.4. 1936 m. Lietuvoje įvedus 6 klasių pradžios mokslą, latvių mokykla taip ir liko kai buvusi - keturklasė. Norint mokytis gimnazijoje buvo būtina baigti 5 ir 6 klases jau lietuvių pradžios mokykloje. Mažeikiuose latvių pradžios mokykla veikė iki Antrojo pasaulinio karo
Mažeikių latvių draugija (latv. Mažeiku latvju Biedriba)
Ši draugija sutrumpintai buvo vadinama „Biedriba". Ji vienijo vietinius latvius. Veikė latvių pradžios mokyklos patalpose ir jos jurisdikcijoje buvo biblioteka. Ši organizacija turėjo ir savo antspaudą. Vieni iš aktyviausių „Biedribos" narių Otto Jurševskis, Žanis Iesalinis, Kirfis, Žukauskis, Veltersons. Šios draugijos iniciatyva vykdavo religiniai - doroviniai, tautiniai vakarai, pranešimus skaitydavo kunigai ir mokytojai. Ši draugija nustojo veikusi per Antrąjąį pasaulinį karą ir po karo nebeatsikūrė.
Šaltiniai
- Vilma Akmenytė. Pugų-Akmenų ir Levartų šeimų istorija. Latvių bendruomenė Mažeikiuose (kraštotyrinis darbas). - Mažeikiai, 1998. - P. 10 - 17.