Kušlėnų kapinės
KUŠLĖNŲ KAPINĖS yra Kušlėnų k. šiaurinėje dalyjke. Plotas 0,19 ha, perimetras 175 m. Kapinių paviršius banguotas, su nuolydžiu į šiaurę. Jų teritorija apaugusi medžiais, krūmais. Šiauriniu ir rytiniu pakraščiu praeina kelias, o iš kitų pusių kapinės ribojasi su karjeru. Plečiantis karjerui pradėjo griūti šlaitai, atsidengė kapavietės. Rajono valdžios ir paminklotvarkininkų dėka šlaitai buvo sutvakyti, kasyba prie pat kapinių uždrausta. XIX a. pab.-XX a. pr. buvo laidojami Kulšėnų kaimo gyventojai.
2002-09-23 kapines žvalgė KPC istorikė Jolanta Paunksnienė. Jos duomenimis, aptvertos krautų, nerištų lauko akmenų tvora. Viduryje kapinių stovi raudonų ir baltų plytų mūro koplytėlė, kurią 1930 m. pastatė ūkininkai Gargasai [1][2]. Stogelis skardinis, su kryželiu. Keturiose nišose buvo Marijos Maloningosios, Šv. Onos, dvi Šv. Roko ir dvi nežinomų šventųjų medinės skulptūrėlės. Koplytėlė 1971 m. įrašyta į dailės paminklų sąrašą (DV 1697). 8 d-metyje skulptūrėlės iš koplytėlės buvo pavogtos, numuštas kryželis [3].
Į kairę nuo koplytėlės stovi aukštas medinis kryžius. Už koplytėlės yra trys kapai. Iš kairės - betoninis apvadas ir naujas medinis kryžius. Viduryje betoninis antkapis - laiptuotas bordiūras ir betoninis kryžius. Iš dešinės senas betoninis antkapinis paminklas su nulaužtu kryžiumi. Ant postamento įrašas: „AUKOJU DIEVO GARBEI / KLEMENSAS IR IEVA / LIZDENIAI / 1939". Dar teritorijoje yra betoninis paminklas ant laiptuoto postamento su betono kryžiumi, paminkle įrašas: „AUKOJU DIEVO / GARBEI V. B. / VILIMAI / 1944", ir dar vienas į žemę įbestas metalinis, ornamentuotas kryžius. Kapinėse palaidota rezistencinio pasipriešinimo dalyvė Vorienė, kurią baigiantis karui nušovė rusai.
Šiose kapinėse augo ąžuolas, kuriame būta geležinių strypų. Pasakojama, kad šiame medyje ant geležinių strypų buvo kariami 1863 m. sukilėliai (V. Vaitkevičius, 1998 m.).
2003-06-20 Kušlėnų kapinės įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (L 1371).
Šaltiniai
