Krucių malūnas
KRUCIŲ MALŪNAS, Ventos malūnas, vad. „Aitvaras", „Aitvaro" malūnas
1925 m. Rafaelis Lačas nupirko Krucių malūną savo sūnui Evaldui Lačui iš žydo. Malūnas buvo statytas iš lauko akmenų, įrengtos vienerios girnos, sukamos ant medinio rato sparnų krentančio vandens, atitekančiu kanalu iš Ventos upės. Lačai malūną pertvarkė, patys apsigyveno stovėjusioje šalia malūno medinėje pirtyje. Kartu su jais buvo ir medžio meistras Poškus, vadovavęs dviejų su puse aukšto medinio priestato statybai ir malūno atnaujinimui. Kartu buvo statomas ir gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. Kiek vėliau, ant kalno, buvo pastatyta daržinė, kurioje laikinai buvo uždaryti žydai II pasaulinio karo metu. Daržinė sudegė. Buvo atnaujintos girnos, jų medinės dalys pakeistos naujomis, sudilusios girnapusės parsivežtos iš Rygos. Vietos kalvis girnapusėms padarė geležinius lankus. Taip pat atnaujintas vandens ratas, išvalytas vandens kanalas, sutvirtinta užtvanka, sumontuoti iš Švedijos parsivežti valcai. Malūne buvo malami miltai, daromos įvairios kruopos, piklevojama. Maišų kėlimui buvo sumontuotas rankinis keltuvas, kuriuo vienu metu keldavo 5-6 maišus. Buvo samdomi 2-3 gižai - darbininkai prie malimo. 1940 m. E. Lačas pasitraukė į Vokietiją, todėl malūnas buvo uždarytas. Pasirodžius vokiečiams, Lačai sugrįžo vėl į Lietuvą, toliau vadovavo malūno darbams, bet po 2,5 metų vėl išvyko į Vokietiją, o malūnas paliktas likimo valiai.
1946 m. malūnui vadovavo Antanas Čekauskas, priklausė Pramkombinatui. Ūkiniame pastate įsikūrė buitinio kombinato paminklų dirbtuvės. Tuo metu malūne dibo keturi gižai ir valytoja. 1947 m. Antanas Čekauskas, besitvarkydamas ūkiniame pastate, užlipo ant minos ir mirtinai susižalojo, taip pat žuvo gižai Konternis ir Jokša. Nuo 1948 m. malūnui vadovavo Bronė Čekauskienė, kuri atnaujino po karo nuniokotą malūną. Kilęs potvynis sugriovė užtvanką. Naujoji vadovė malūne įvedė telefoną. Nuo 1956 iki 1963 m. malūnui vadovavo Elena Valatkaitė. Tuo metu ant kalno įrengta inkubatorinė stotis, ūkiniame pastate atidaryta vilnų karšykla, buvo pastatytos staklės medžiui apdoroti, pradėto gaminti durys, rėmai langams. E. Valatkaitei vadovaujant vienas iš gižų buvo Antanas Repšys (g. 1909 m.). Vėliau malūninku dirbo Normantas, kuris čia išdirbo 25 metus. Per parą kolūkiui sumaldavo po 78-80 tonų grūdų. Per didelius šalčius vandens ratas apledėdavo ir negalėdavo besisukti. Malūną tekdavo laikinai sustabdyti. Nuo rato ir sparnų prišalusį ledą gižai apdaužydavo su laužtuvais. Po pavasario potvynių reikėdavo atsatyti apardytą užtvanką.
1979 m. Krucių malūnas visiškai uždarytas. Po to malūną nupirko V. Mačiulaitis ir pertvarkė į poilsiavietę. Naujieji šeimininkai malūne įruošė restoraną, buvo pakeista apdaila viduje ir išorėje. 2023 m. malūnas nugriautas.
Šaltiniai
- Butkuvienė Aldona. Pavenčių vandens malūnas // Santarvė. - 1993. - Rugpjūčio 4. - Nr. 59.