Keturbriaunis čiobrelis
| Keturbriaunis čiobrelis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Notreliečiai Lamiales |
| Šeima | Notreliniai Lamiaceae |
| Gentis | Čiobrelis Thymus |
| Rūšis | Keturbriaunis čiobrelis Thymus pulegioides L. |
|
| |
KETURBRIAUNIS ČIOBRELIS (Thymus pulegioides), notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 10-25 cm. Stiebas sumedėjęs, kylantis, viršutinė dalis ryškiai keturbriaunė, tik briaunos plaukuotos. Pagrindinis stiebas užsibaigia žiedynu, o šoninės šakos būna ir žiedinės, ir sterilios. Lapai kiaušiniški arba elipsiški, 5-18 mm ilgio ir 2-10 mm pločio, su taškinėmis liaukomis. Žiedynai susitelkę šakelių viršūnėje, galvutės arba varpos pavidalo. Vainikėlis šviesiai purpurinis, kartais baltas, plikas. Žydi nuo birželio mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn.
Savybės ir panaudojimas
Augalas medingas, malonaus kvapo, kaupiantis eterinį aliejų. Džiovinta žolė gali būti naudojama arbatai bei vaistams.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga sausose pievose, ganyklose, dirvonuose.
Mažeikių raj. rastos formos:
- var. minutus Lyka. Taurelė apie 3 mm ilgio, viršutinė dalis plika, apatinė - apaugusi retais plaukeliais. Lapai elipsiški ar kiaušiniškai elipsiški, 5-7 mm ilgio, ilgakočiai. Stiebas silpnas, gausiai šakotas, apaugęs labai trumpais plaukeliais; Leckavos apylinkėse.
- subsp. ucrainicus Klok. et Shost. Taurelė žydėjimo metu 2,5-3 mm ilgio, vaisiams subrendus, pailgėja iki 3,25-3,75 mm. Lapai 8-18 mm ilgio ir 2,5-12 mm pločio. Žiedynas pailgas, tankus arba jo apatinė dalis pertraukta; Leckavos apylinkės.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117.
- Lietuvos TSR flora. - V., 1976. - T. 5. - P. 310-311.