Kelminis mėšlagrybis
| Kelminis mėšlagrybis | |
|---|---|
 | |
| Kelminis mėšlagrybis (Coprinus micaceus), Krakių k., 2005 m. | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Grybai Fungi |
| Skyrius | Papėdgrybūnai Basidiomycota |
| Klasė | Papėdgrybiai Basidiomycetes |
| Eilė | Agarikoidiniai Agaricomycetes |
| Šeima | Pievagrybiniai Agaricaceae |
| Gentis | Mėšlagrybis Coprinus |
| Rūšis | Kelminis mėšlagrybis Coprinus micaceus (Bull.) Fr., [1836] |
|
| |
KELMINIS MĖŠLAGRYBIS (Coprinus micaceus), pievagrybinių šeimos grybas.
Vaisiakūnis
Vaisiakūniai nedideli, geltoni, rudi.
Kepurėlė 2-5 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių kiaušiniška, senų - varpelio ar kūgio pavidalo, smėlio spalvos. Vidurys rudas, su blizgančiais balsvais grūdėtais plaušeliais, kurie, kepurėlei augant, pranyksta ir paviršius pasidaro rievėtas ar vagotas.
Lakšteliai pilkšvi, senesnių grybų pilkai rusvi, o senų juodi, ploni, laisvi, su baltais pakraščiais.
Kotas 3-8 cm ilgio ir iki 0,6 cm skersmens, jaunų grybų plaušuotas, senesnių lygus, tuščiaviduris, trapus, į pagrindą storėjantis, baltas.
Trama pilkšva, gelsva, be skonio ir kvapo. Sporos purpuriškai juodos, lygiu paviršiumi.
Biotopas
Auga gegužės-spalio mėn. miškuose, parkuose, soduose, panamėse, ant supuvusių kelmų, kamienų, aplink juos ant žemės, didelėmis grupėmis ar kolonijomis.
Reikšmė
Jaunas grybas valgomas, tačiau menkavertis.
Paplitimas
Lietuvoje ir Mažeikių rajone dažnas.
Literatūra
- V. Urbonas. Lietuvos grybų atlasas. - K., 2007. - 548 p. - P. 224. ISBN 978-9955-692-59-1.
- J. Mazelaitis, V. Urbonas. Lietuvos grybai. - V., 1980. - 352 p. - P. 251 - 252.