Juozas Vitkus-Kazimieraitis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Juozas Vitkus-Kazimieraitis
Namas Tirkšliuose, J. Janonio g. 5, kuriame gyveno pulkininkas-leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis
Memorialinė lenta prie namo Tirkšliuose, J. Janonio g. 5

VITKUS-KAZIMIERAITIS JUOZAS (g. 1901-11-26/12-10 Skuodo-Ketūnų k. – žuvo 1946-07-12), Lietuvos kariuomenės pulkininkas-leitenantas, lietuvių rezistentas, Pietų Lietuvos partizanų vienytojas ir pirmasis vadas.

Tėvai Tirkšlių valsč. valstiečiai Juozapas ir Marijona iš Plonių Vitkai. Tirkšliuose baigė pradžios mokyklą, pramoko smuikuoti. Vėliau mokėsi Mažeikių prekybos mokykloje, Telšių gimnazijoje (1922 m. baigė jos 6 klases). 1918 m. pabaigoje pradėjo dirbti Tirkšlių savivaldybės raštininku sekretoriumi. 1920-11-15 įstojo į Kauno karo mokyklą. 1921 m. baigė jos IV laidą ir buvo paskirtas į veikiančios armijos 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose.

1924–1926 m. mokėsi Kauno Aukštųjų Karo technikos kursų Statybos skyriuje. 1929-1934 m. žinias gilino Briuselio (Belgija) karo vadovybės inžinerijos mokykloje. 1927 m. kovo mėn. vyko sprogdinti ledų į veršus ir prie Čiobiškio tilto. 1938 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, pradėjo dėstyti Karo mokykloje inžineriją. Aktyviai bendradarbiavo leidiniuose: „Kardas", „Karys", „Mūsų žinynas" ir kt. 1941 metais buvo LAF Vilniaus štabo nariu, rengusiu 1941 metų birželio 22 d. sukilimą.

Lietuvos okupacijos metais pasitraukė į Dzūkiją, įsidarbino Kabelių girininkijoje buhalteriu. 1945 m. gegužės mėn. įkūrė Dzūkų grupės partizanų štabą, suformavo Merkio partizanų rinktinę, kuri po jo žūties pavadinta Kazimieriačio vardu. 1945 m. rudenį įkūrė partizanų „A" apygardą, o 1946 m. pavasarį su „Tauro" partizanų apygarda suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. Parengė Partizanų statutą. Pasirašė dekretą, skelbiantį pagrindinius Lietuvos atkūrimo principus. Leido laikraštį „Laisvės varpas".

1946 m. liepos 12 d. susirėmime su sovietų kariuomene Lazdijų apskrityje, Žaliamiškyje, netoli Liškiavos, J. Vitkus buvo sunkiai sužeistas, paimtas į nelaisvę ir vežamas mirė. Kur užkasė jo kūną - nežinoma. J. Vitkui-Kazimieraičiui žuvus, sovietų valdžia ištrėmė jo žmoną Genutę su šešiais mažamečiais vaikais. Pats turėjo tris brolius ir seserį Jadvygą. Pats susilaukė 4 sūnų ir vienos dukters.

1949 m. vasario 16 d. LLKS prezidiumo sprendimu Juozui Vitkui-Kazimieraičiui (po mirties) už ypatingus nuopelnus suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas, jis apdovanotas I laipsnio Laisvės Kovų Kryžiumi (su kardais). Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1997 m. lapkričio 20 d. LR Prezidento dekretu J. Vitkus apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu, 1998 m. sausio 26 d. jam suteiktas pulkininko laipsnis, jo vardu pavadintas atskirasis inžinerijos batalionas Kaune, gatvės Vilniuje ir Kaune.

Pastatyti paminklai jo buvusioje darbovietėje Viečiūnų kaime ir jo žūties vietoje Žaliamiškio pagiryje, Varėnos r., Kryžius Merkinėje, Kenotafas Alytaus kapinėse. Daugelį metų vyksta Jaunimo žygiai maršrutu Marcinkonys–partizanų vadavietė Viečiūnų kaime. Atidengtos atminimo lentos Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje, Kabeliuose, Varėnos r., Kaune, prie buvusios Karo mokyklos ir prie Inžinerinio bataliono štabo.

Mūsų rajone žemiečio atminimui jo giminaitės Aleksandros Bružienės iniciatyva 2006 m. spalio 28 d. atidengta atminimo lenta prie šito namo, kur J. Vitkaus gyventa vaikystėje. 2012 m. Mažeikių rajono savivaldybės taryba, politinių kalinių iniciatyva, pritarus J. Vitkaus giminių sąskrydžio, įvykusio 2012 m. liepos 21 d., dalyviams, Tirkšlių vidurinei mokyklai suteikė Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardą.

2013-09-28 Mažeikių šaulių kuopos ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime. Paminklo atidengimo ceremonija prasidėjo šv. Mišiomis Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje, kurias aukojo klbenonas Arūnas Bladžius, vėliau pašventinęs ir paminklą.

Nuo 2013-09-01 jo garbei pavadinta Tirkšlių pagrindinė mokykla.

2022-11-28 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Jo palaikų nesėkmingai ieškota kelis dešimtmečius. 2022-10-20 jie rasti Leipalingyje (Druskininkų sav.), buvusios MGB (KGB) būstinės kieme, kur po susišaudymo su MGB daliniu prie Žaliamiškio (Leipalingio valsčius), Kazimieraitis buvo atvežtas greičiausiai jau miręs. Kazimieraičio svarbą atspindi faktas, kad apie jo žūtį buvo informuotas pats Sovietų Sąjungos diktatorius J. Stalinas.

Palaikai rasti bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriui, vadovaujamam Rimanto Zagrecko, ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ archeologams (vadovas – dr. Linas Kvizikevičius). DNR mėginių sugretinimus atliko ir žuvusiojo tapatybę patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyr. ekspertė dr. Jūratė Jankauskienė, antropologinius palaikų tyrimus atliko Vilniaus universiteto antropologė dr. Justina Kozakaitė.

Šeima

1927-06-05 Panevėžio Šv. Stanislovo bažnyčioje vedė Genovaitę Grybauskaitę. Vaikai: Jūratė-Teresė Vainauskienė, Vytolis Vitkus, Vytautas Vitkus, Rimgaudas Vitkus, Algimantas Vitkus, Kastytis Vitkus, Liudas Vitkus.

Šaltiniai

  • Vidas Stankus. Krašto apsaugos ministras pranešė: galimai rasti Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai // Santarvė. - 2022. - Lapkr. 25. - Nr. 90. - P. 2.
  • Sigita Vaišnienė. Žygis partizanų takais // Būdas žemaičių. - 2013. - Geg. 24. - Nr. 39. - P. 4, 7, 9, 10.
  • Šverebas Povilas. Kazimieraitis - tikras žemaitis // Būdas žemaičių. - 1997. - lapkričio 21.
  • Lietuvos valst. archyvas: F. 930. Ap. 5. B. 3041. Juozo Vitkaus asmens byla.
  • Janina Sribaliutė. Mažeikių rajone įamžintas Lietuvos partizanų vado vardas // Santarvė. - 2013. - Spal. 3. - Nr. 111. - P. 2.
  • Gajutė Abelkienė. Atidengtas paminklas partizano gimtinėje // Būdas žemaičių. - 2013. - Spal. 4. - Nr. 76. - P. 4, 10.

Nuorodos