Juodoji žuvėdra

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Juodoji žuvėdra
Nuotraukos laikinai nėra
Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Sėjikiniai paukščiai
Charadriiformes
Šeima Žuvėdriniai
Sternidae
Gentis Juodosios žuvėdros
Chlidonias
Rūšis Juodoji žuvėdra
Chlidonias niger
Linnaeus 1758

JUODOJI ŽUVĖDRA (Chlidonias niger), žuvėdrinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio pabaigoje – gegužės pirmoje pusėje. Veistis pradeda ne anksčiau kaip 3 metų amžiaus. Peri dažniausiai 5 – 20 porų dydžio kolonijomis. Rečiau aptinkamos kolonijos, sudarytos iš 20 – 50 porų ir labai retai – iš 100 ar daugiau porų. Dažnai peri kartu su mažaisiais kirais, rudagalviais kragais. Lizdus krauna iš mirusių augalų dalių (stiebų, šaknų). Priešingai nuo baltasparnių žuvėdrų, lizdo statybai visai nenaudoja žalių augalų dalių.

Gegužės – birželio mėn. patelė padeda 1 – 4 (dažniausiai 3) kiaušinius. Kiaušiniai rusvi, įvairaus atspalvio, gausiai išmarginti tamsiomis įvairaus dydžio dėmėmis. Peri padėjus pirmą kiaušinį abu porelės nariai 18 –22 dienas. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 18 – 21 dienos amžiaus.

Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, dėlėmis, vorais, smulkiomis žuvimis.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena sekliuose, stipriai užžėlusiuose stovinčiuose ar lėta srove tekančiuose vandens telkiniuose. Lizdus dažniausiai krauna palei švendrynus, ajerynus, nendrynus netoli vandens ar sąžalynų tankmėje, jei yra atviro vandens plotų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 2000 - 4000 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, daugiausiai pietinėje dalyje paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 30 – 50 porų.

Radimvietės

Peri Plinkšių, Sedos ežeruose, Sedos malūno, Pašerkšnės tvenkiniuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.