Juodeikėliai
Juodeikėliai | |||
| |||
Informacija | |||
Seniūnija: | Židikų seniūnija | ||
---|---|---|---|
Plotas: | 1189,1 ha | ||
Gyventojai: | 45 (2001 m.) |
JUODEIKĖLIAI, kaimas Židikų seniūnijoje, apie 2,5 km į pietus nuo Pikelių. Vakaruose ribojasi su Ritinės k., pietuose - su Marijampolės mišku, šiaurėje su Pikelių k. Per kaimą eina vieškelis iš Pikelių į Ukrinus per Kugius ir atšaka į naftos įmonę. Per kaimą teka Skutulas (Ventos kair.) ir Eglynupis (Varduvos kair.). Kaime auga Juodeikėlių dvikamienė liepa, yra Juodeikėlių pilkapis.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1923 m. - 68 ūkiai, 401 gyv., 1972 m. - 273, 2001 m. - 45 (24 vyrai, 21 moteris) gyv.
- XIX a. gyveno knygnešys Stasys Intas.
- 1859-05-24(12) gimė knygnešys Kazimieras Ercupas.
- 1913-09-07 gimė dimisijos kapitonas Antanas Kneita.
Istorija
Nuo 1949 m. kaime, pulkininko Antano Vanago name, buvo pradinė mokykla (vietovė vad. Vanagiškė), kuri vėliau uždaryta (dabar mokyklos pastatas sudegęs). Namas buvo medinis, dviejų aukštų. Pirmame aukšte visos keturios klasės buvo viename kambaryje, šalia gyveno mokytoja. Tame pačiame name dar gyveno Stonkų ir Erleckių šeimos, o antrame aukšte dviejuose kambariuose - Kryževičiūtė. Pirmasis mokytojas - Antanas Sriuba. Jis mokė tik vienerius metus. 1950 m. rudenį iš Šiaulių atvyko Leonora Balčiūtė-Želvienė. 1953-1956 m. mokykloje dirbo Eugenija Stankevičiūtė. Nuo 1956 m. rudens iki mokyklos uždarymo Juodeikėlių mokykla buvo savarankiška mokykla (iki tol ji buvo Pikelių mokyklos komplektas). 1956-1967 mokytoja dirbo Birutė Dargienė, 1967-1969 m. - Danelija Elena Pundziutė-Skerienė. Mokykloje valytoja dirbo Jakutinienė-Girdvainienė, kuri malkomis kūreno ir mokyklos pečius. Apie 1955 m. mokėsi 20, 1967 m. - 13 mokinių, buvo I-III klasės. 1969 m. dėl mažo mokinių skaičiaus (beliko 7-8) mokykla uždaryta.[1]. Apie 1970 m. mokyklos pastate buvo įsikūrusi kolūkio brigada. Tame name dar gyveno Gendrutis Lenkauskas ir Albinas Inta.
1999 m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas (vad. B. Dakanis) spejamo kapinyno, buvusio šalia kaimo kapinių, išlikusiame pakraštyje ištyrė 58,5 m² plotą. Kapų nerasta. Spėjamas kapinynas sunaikintas kasant smėlį [2].
Tarpukaryje stambus ūkis buvo seserų Uršulės ir Domicelės Ložaičių, visame kaime pagarsėjęs stalius buvo Bronislovas Gurauskas, muzikantas Vaizgėla, pirtis turėjo Edurdas Pocevičius ir Ercupas. Didžiausias politikas buvo Adomas Šiaulys, nors jis skaityti ir nemokėjo. Vienintelis visame kaime radijo aparatą turėjo Aleksas Ročys, gerai mokėjęs rusų kalbą[3].
Ūkininkai Rūta ir Rimvydas Neimantai turi nemažą galvijų fermą (112 galvijų, 2010 m.), 150 ha žemės, įstoję į kooperatyvą „Pienas LT". Birutės Fenskienės sodyboje pastatytas medinis kryžius su Nukryžiuotoju [4].
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Vietovardžiai užrašyti apie 1971 m.
- Bažnyčios kalnas - tarp Pikelių ir Juodeikių, rytinėje miško kelio Pikeliai-Juodeikėliai pusėje, tarp pelkių. Kalva - 80 m ilgio (šiaurės pietų kryptimi), 18-20 m pločio, stačiais, iki 2 m aukščio šlaitais. Viename padavime sakoma, kad čia buvo bažnyčia, bet prasivėrė žemė ir ji prasmego. Kitas padavimas: 12 valandą ant kalno sėdi moteris, apsisiautusi raudona skara. Kiekvienas, čia pakliuvęs, paklysta. 110 m į šiaurę yra Perkūnkalnis (V.Vaitkevičius, 1998).
- Bubiliškė - sodybvietė Juodeikėlių k., apie 2 km į pietryčius nuo Pikelių dvarelio. Gyveno Bubilas. Dabar gyvenvietės jau nėra. Visa dirbama žeme. Plotas 5 ha.
- Bubiliškės kelelis yra Juodeikeliu kaime, nuo biržies į dvarelio pievas. Gyveno Bubilas. Dabar jau užaugęs krūmais, pravažiuoti negalima. Ilgis apie 1 km.
- Bukontiškė - sodybvietė Juodeikėlių k., 1,5 km į pietus nuo Pikelių, prie Balano. Yra dirbama žemė, pievos, apaugusi krūmais. Dabar niekas negyvena. Plotas apie 10 ha. Gyveno Bukontas.
- Bukontiškės didžiosios pievos.
- Čepiškė.
- Čepiškės kumetynas - ta vieta, kur gyveno kumečiai. Karo metu namai sudegė. Palikę tik akmenys.Į rytus nuo Čepiškės, 4 km į pietryčius nuo Pikelių, prie pat Čepiškės kelio. Gyveno Pultarokas, anksciau gyveno Čepas.
- Inta Leiknis - sodyba Juodeikėlių k., už Pikelių karvydžiu 3 km i rytus, prie Labrenco gyvenvietės. Gyveno Inta. Aplink gyvenvietę buvo krūmai, todel ir vadino Leiknis. Sodyba krūmuose, mažai šienaujama. Dabar sodyba tuščia. Plotas 18 ha.
- Čepiškės liepa.
- Estrimsiškė - sodyba Juodeikėlių k., 5,5 km į pietryčius nuo Pikelių, prie geležinkelio. Gyveno Estrimskis, vėliau buvo kolūkio brigados centras. Buvo likusi troba ir klėtis. Plotas 55 ha.
- Gontiškė - sodybvietė Juodeikelių k., apie 4 km į pietryčius nuo Pikelių, i pietryčius nuo Vanagiškės. Gyveno Gonta. Žeme visa dirbama. Melioruojant sodyba išardyta. Plotas 6 ha.
- Kleckė, Kleckis, Kleckiai - sodyba Juodeikėlių k., deš. Eglynupio krante, į šiaurę nuo geležinkelio, 5 km nuo Pikelių, prie Kleckės miško. Gyveno Skėrys, anksciau gyveno Kleckis(latvis). Apie 12 ha. Žemes mažai dirbamos, akmenuota, apaugusi krūmokšniais.
- Klykupis - pievelė Juodeikėlių k., Marijampolės miške, 15 kvartale, į vakarus nuo Sukurienės ūkio. Apaugusi karklais, anksciau buvo šienaujama. Pavasarį priskrenda daug paukščių. Plotas 2 ha.
- Koplyčelė „Jonelis" - buvo Juodeikėlių k., 2,5 km nuo Pikelių, prie Juodeikėlių kelio kairėje pusėje, į šiaurę nuo Norkiškes prūdo. Ten yra šv.Jono statulėlė. Karo metu čia sprogo sviedinys. Dabar palikę tik pamatai.
- Melnyčelė - malūnas Juodeikėlių k., prie Melnyčelės miško, prie Skutulo upės, nuo Pikelių į rytus apie 3 km. Aplinkui prūdai ir pievos. Malūną suko vanduo, dabar tik pamatai. Anksčiau Pikelių tarybinis ūkis padarė padare užtvanką ir augino karpius. Gyveno Galenkinas (buvo jis lenkas bajoras).
Etimologija
Kaime gyveno Juodeikis. Senovine forma - Mažieji Juodeikėliai. Juodeikėliai - asmenvardžio Juodeikis mažybinė daugiskaitinė forma.
Šaltiniai
- ↑ I. Atkočaitienė. Pikelių mokyklos istorija. - Mažeikiai, 1998. - P. 139.
- ↑ Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 405.
- ↑ A. Ercupas. Žydėk vasarom, tėviške // Pergalės vėliava. - 1980. - Birželio 5. - Nr.66. - P.3.
- ↑ Vytautas Malūkas. Darbštūs Juodeikėlių kaimo žmonės padeda vieni kitiems // Santarvė. - 2010. - Liepos 3. - Nr. 73. - P. 3, 8.