Juodasis serbentas
| Juodasis serbentas | |
|---|---|
 | |
| Juodasis serbentas (Ribes nigrum) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Uolaskėliečiai Saxifragales |
| Šeima | Agrastiniai Grossulariaceae |
| Gentis | Serbentas Ribes |
| Rūšis | Juodasis serbentas Ribes nigrum L. |
|
| |
JUODASIS SERBENTAS (Ribes nigrum), agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiametis, nedygus, šakotas ir kvepiančiais lapais krūmais.
Aukštis 1-2 m. Ūgliai plaukuoti, šviesiai pilkos spalvos. Stiebai tamsiai rudi. Lapai pražanginiai, su 3-5 apysmailėmis skiautėmis, pjūkliškai dantyti, pliki arba nežymiai plaukuota apatine puse. Lapų apačia nusėta geltonomis liaukutėmis, kurios išskiria eterinį aliejų. Žiedai rausvai žalsvi 7-9 mm ilgio, susitelkę po 5-10 svyrančiose, retose, plaukuotose, 3-5 cm ilgio kekėse. Žydi balandį-gegužę, uogos sunoksta liepą-rugpjūtį. Vaisius rutuliška, 8-12 mm skersmens, sultinga, juoda, daugiasėklė ir specifinio kvapo minkštimu uoga. Sėklos pailgos, ovališkos, netaisyklingai kampuotos, iš šonų suplotos, tamsiai raudonos, rudos, juodos, 1,7-2,8 mm ilgio, 1,0-2,2 mm polčio.
Vaistinės savybės
Žaliavai naudojami juodųjų serbentų vaisiai ir lapai. Nurinktos uogos džiovinamos džiovykloje. Išdžiūvusios turi išlikti apvalios, raukšlėtos, rūgščiai saldžios. Sveiki lapai skinami po kelis nuo šakutės. Džiovinami stoginėje, perpučiamoje patalpoje arba džiovykloje. Serbentuose kaupiasi vitamino C, P, E, organinės rūgštys, mineralinės medžiagos, geležis. Juodųjų serbentų preparatai skatina šlapimo, prakaito išsiskyrimą, slopina uždegimus, stabdo mikrobų ir grybelių vystymąsi. Išoriškai lapų nuoviras naudojamas vonioms, pavilgams sergant dermatitais, akių ligomis. Liaudies medicinoje serbentų lapų nuovirai vartojami nuo odos, šlapimo pūslės ligų, inkstų akmenligės, reumato, peršalimo. Uogas reikia valgyti, kai dažnai kraujuoja iš nosies, žaizdų, dantenų. Žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų, naudinga gerti uogų arba lapų arbatą. Labai naudingos serbentų sultys, ypač vaikams.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga drėgnuose miškuose ir krūmuose, paupiuose, upių bei ežerų pakrantėse, šaltiniuotų pievų pakraščiuose. Geriausiai veši derlingose ir neutraliose dirvose. Neretas visame rajone.
Etimologja
Juodasis serbentas dar vadinamas bobuogėmis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.