Juodakaklis naras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Juodakaklis naras
Nuotraukos laikinai nėra
Juodakaklis naras Gavia arctica.
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Nariniai paukščiai
Gaviiformes
Šeima Nariniai
Gaviidae
Gentis Narai
Gavia
Rūšis Juodakaklis naras
Gavia arctica
Linnaeus, 1758

JUODAKAKLIS NARAS (Gavia arctica), narinių (Gaviidae) šeimos paukštis.

Dydis 27-33 cm, svoris – 2000-3000 g. Skiriamasis požymis – kaklo priekis juodas. Galva ir kaklo viršus pilki. Nugarinė pusė juoda, išmarginta didelėmis baltomis dėmėmis. Kaklo ir pagurklio šonuose išilginės juodai baltos juostelės. Kūno šonai juodi, o pilvinė pusė balta. Snapas pilkai juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą nugarinė pusė juodai rusva. Apatinė pusė nuo gerklės balta.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, aptinkama veisimosi laikotarpiu, migruojanti rūšis.

Biologija

Po vandeniu gali išbūti ilgiau nei 2 min., panerdamas iki 45 m gylį. Nuo žemės narai nepakyla. Iš vandens keliasi sunkiai, pakilimui reikalingas ilgas atviro vandens ruožas. Lytiškai subręsta antrais arba trečiais gyvenimo metais. Lizdus krauna ant kranto arba ant iš vandens kyšančių kupstų. Gegužės pradžioje padėtus 1 – 2 gelsvai rudus ar melsvus su tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Pasikeisdami peri abu porelės nariai 25 – 28 paras. Išsiritusius jauniklius tėvai plukdo ant nugaros ar pasikišę po sparnais. Iš pradžių jaunikliai maitinasi atrytu apvirškintu maistu. Vėliau – sveikomis mažomis žuvelėmis. Labiau ūgtelėjusius jauniklius tėvai moko savarankiškai žvejoti. Jaunikliai išauga per 60 – 70 dienų. Perėjimo metu labai jautrūs pašaliniam trikdymui. Pabaidyti paprastai ilgam be priežiūros palieka lizdą.

Pagrindinis juodakaklių narų maistas: įvairių rūšų žuvys, moliuskai, vėžiagyviai, retai – dėlės, varliagyviai ar net vėžiai.

Biotopai

Peri giliuose, skaidriuose, dažniausiai miškų ežeruose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 5 - 20 perinčių porų. Mažeikių rajone sutinkami dažniausiai migruojantys, neperintys paukščiai. Kiekvieną pavasarį ir vasarą užregistruojama iki 10 paukščių, rudenį iki 5.

Radvietės

Perėjimo laikotarpiu (gegužės – liepos mėn.) pavienės poros ne kasmet stebimos Plinkšių ežere. Kituose didesniuose rajono vandens telkiniuose aptinkami pavieniai paukščiai ankstyvą pavasarį ir rudenį.

Apsauga

Raudonoji knyga (1 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.

Šaltiniai

  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas 1990 - 2000 m. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 56.