Geltonoji žiognagė
| Geltonoji žiognagė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Geltonoji žiognagė (Geum urbanum) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Erškėtiniai Rosaceae |
| Gentis | Žiognagė Geum |
| Rūšis | Geltonoji žiognagė Geum urbanum L. |
|
| |
GELTONOJI ŽIOGNAGĖ (Geum urbanum), erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 30-70 cm. Šakniastiebis storas, šliaužiantis, rausvai rudas. Stiebas status, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai su 1-3 poromis šoninių skiaučių; stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, bekočiai arba trumpakočiai. Prielapiai dideli, apie 30 mm ilgio ir 30-40 mm pločio, kiaušiniški, stambiai dantyti. Žiedai pavieniai, apie 1,5 cm skersmens, anr stačių žiedkočių stiebo ir šakų viršūnėje. Vainiklapiai šviesiai geltoni, sveikomis viršūnėmis, atvirkščiai kiaušiniški, be nagelio. Žydi gegužę-rugsėjį. Vaisius - šeriuotas riešutėlis 3,5-4,5 mm ilgio, 1,1-2,5 mm pločio. Sėklos kiaušiniškos, suplotos, lygios, be vagelių. Dauginasi sėklomis, kurias išplatina miško žvėreliai.
Auga mišriuose ir šviesiuose lapuočių miškuose, krūmynuose, pamiškėse, pakelėse, parkuose, dykvietėse, miško aikštelėse. Mėgsta derlingas, apydrėgnes dirvas.
Vaistinės savybės
Medicinoje naudojami geltonųjų žiognagių šakniastiebiai. Iškasti šakniastiebiai nupurtomi, leidžiama apdžiūti ir nedelsiant džiovinama džiovykloje. Vartojami viršutinių kvėpavimo takų uždegimams gydyti. Efektyvesnės su medumi. Šakniastiebių užpilas tinka sergant skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimu, ypač padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, apetitui gerinti, viduriuojant, nuo temperatūros. Išoriškai vartojama gargalams,gydant gerklės, burnos ligas, kraujuojant dantenoms; hemarojui gydyti.
Paplitimas Mažeikių rajone
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.