Geltonkaklė pelė
| Geltonkaklė pelė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Geltonkaklė pelė (Apodemus flavicollis) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Žinduoliai Mammalia |
| Būrys | Graužikai Rodentia |
| Šeima | Peliniai Muridae |
| Gentis | Dirvinės ir miškinės pelės Apodemus |
| Rūšis | Geltonkaklė pelė Apodemus flavicollis (Melchior, 1834) |
|
| |
GELTONKAKLĖ PELĖ (Apodemus flavicollis) - pelinių (Muridae) šeimos gyvūnas. Didžiausia iš mūsų krašte gyvenančių pelių
Kūnas 100-125 mm, uodega 110-128 mm ilgio; svoris 35-60 g. Nugara pilkai ruda, aiškiai atsiskiria nuo balto pilvo. Ant krūtinės yra aiški įvairaus dydžio ir formos gelsva dėmė, kartais - skersinė juostelė. Uodega su 180-220 žvynų žiedų.
Gausesnė lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose paupiuose. Vasarą aptinkamos ir javų laukuose, pamiškėse, o žiemą apsigyvena ir pamiškių sodybose, bičių aviliuose. Gyvena giliuose (iki 1,5 m) urvuose, po kelmais, medžių šaknimis, kartais uoksuose, paukščių inkiluose. Gerai laipioja medžiais, sienomis. Minta daugiausia įvairiomis stambiomis sėklomis, uogomis, taip pat vabzdžiais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais. Per veisimosi sezoną patelės atveda iki 4 vadų, kuriose gali būti 2-12 (dažniausiai 5-7) jaunikliai. Aktyvios ištisus metus. Jos rudenį kaupia maisto atsargas žiemai: dažniausiai ąžuolo giles, rečiau lazdyno riešutus, liepų riešutėlius, uosios sėklas.
Paplitimas Mažeikių rajone ir gausumas
Geltonkaklės pelės paplitusios beveik visame Mažeikių rajone. Jų gausumas atskirais metais gali būti susijęs su ąžuolų gilių derliumi.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 130 p. - P. 69. ISBN 9986-767-02-1.
- Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 130. ISBN 9986-875-48-X.