Futbolas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.

FUTBOLAS, sporto šaka.

Istorija

Futbolas tarpukaryje

Mažeikių pirmoji futbolo komanda, 1923 m. Deš. komandos vadovas Buta, vartininkas Giniotis
Mažeikių ir Viekšnių futbolininkai po draugiškų rungtynių 1930 m.
Mažeikių „Lino" futbolo komanda 1949 m. įveikusi Rygos VEF komandą rezultatu 5:1

Futbolo žaidimą, kitaip spardymą, treniruotę su kamuoliu, pirmieji pastebėjo mokyklinio amžiaus vaikai, kada vokiečių kariai per Pirmąjį pasaulinį karą buvo užėmę Mažeikius. Vaikai matė, kad suaugę vyrai spardo kamuolį, bet ką tas spardymas reiškė - nė vienas nežinojo. Praėjus maždaug penkeriems metams Mažeikiuose apsigyveno futbolo mėgėjas Giniotis, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą Liepojoje jau žaidė futbolą ir buvo vartininkas. Prie jo prisijungė taip pat mėgėjai, pirmieji futbolininkai Dimavičius, Jonas Skardis, Biela, Venslavičius. Giniotis supažindino visus žaidėjus su tuo metu esančiomis taisyklėmis ir technika. Nuo 1924 m. vasario 1 d. Mažeikiuose apsigyveno iš Sedos atvykęs futbolininkas Antanas Jauga, kuris futbolą žaisti išmoko tarnaudamas 1921-1923 m. kariuomenėje. Grįždamas iš kariuomenės jis atsivežė futbolo taisykles ir aikščių išmatavimus ir pradėjo organizuoti Sedoje futbolo komandą „Šarūnas". Už miesto, ganyklose, gavo sklypą ir sportininkai savo jėgomis įsirengė aikštę. Šios komandos kapitonu buvo Stasys Skeivys. Pastarais 1925 m. taip pat persikėlė gyventi į Mažeikius ir buvo pakviestas į vietos futbolo komandą. Po poros metų tapo komandos kapitonu. Tais pačiais metais į Mažeikius atvyko Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos atstovas, kuris užverbavo Mažeikių futbolo komandą žaisti jų sąjungoje. Šį pavadinimą Mažeikių pirmieji futbolininkai gavo 1925 metų rugpjūčio mėnesį.

Mažeikių futbolo komanda iš pradžių neturėjo aikštelės, todėl treniravosi nereguliariai, kiekvienoje didesnėje žemės gabaliuko aikštelėje, bet tai nepatiko žemės savininkams. Buvo susitarta su valstiečiu Stasiu Milieška ir išsinomuotas žemės sklypas dabartiniame pirmajame miesto kolektyviniame sode už 150 litų metinės nuomos. Čia buvo įrengta pirmoji futbolo aikštė, tačiau po poros metų aptikta geresnė aikštė Skurvydo pušynėlyje, Paventyje. Čia mokėdavo nuomos tik 100 litų, ir buvo geras susisiekimas. Šita aikšte naudojosi iki 1933 metų. Trečiai futbolo aikštei 1930 m. miesto savivaldybė paskyrė miško žemės sklypą (dabar čia karių kapinės). Aikštės įrengimas užsitęsė tris metus, nes reikėjo iškirsti pušis, išrauti likusius kelmus. Mažeikių futbolo komandą rėmė dešrų dirbtuvių savininkas Ilteris ir Mažeikių vaistinės provizorius Beržanskas, o iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos paramos nesulaukė.

Lygiagrečiai tuo pačiu metu pradėjo futbolą vystyti ir žydai „Makabi" vardu. 1932 m. balandžio mėn. Tel-Avivo mieste vyko pirmoji žydų olimpiada, vad. makabiada. Šioje olimpiadoje su Lietuvos delegacija dalyvavo ir vienas žydų tautybės atstovas iš Mažeikių. Mažeikiuose buvo įkurtas „Makabi" sąjungos skyrius, kuris kultivavo ir futbolą.

Futbolo komandos viena po kitos organizavosi Viekšniuose, Akmenėje, Sedoje, Tirkšliuose. Mažeikių futbolo komanda skynė sau laurus su kiekviena miestelio komanda. 1926 m. 11 komandos narių dviračiais išvyko į Telšius kur susitiko su vietos „Džiugo" komanda ir rungtynes laimėjo 4:3 rezultatu. Šios rungtynės dar labiau padidino norą žaisti su stipresnėmis komandomis. Be to, už kiekvieną laimėtą susitikimą gyd. Dakinavičius skirdavo po 25 litus, o dešrų savininkas Ilteris duodavo valgykloje vakarienę. Kadangi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą Mažeikių futbolo komados nerėmė, o žarstėsi vien pažadais, 1926 m. ją ėmėsi remti Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių skyrius (vad. Špukas), pakviesdama partijos nariais tapti futbolistus A. Jaugą, St. Skeivį ir kt. Todėl 1926 m. rugpjūčio mėn. futbolo komanda jau vadinosi Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių „Žiežirbos" skyriaus sporto sekcijos futbolo komanda. 1926 m. rugsėjo pab. vyko draugiškos futbolo rungtynės su Latvijos lietuvių jaunimo draugijos „Rūta" futbolininkais.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo futbolo komandai teko grįžti prie savo buvusios sąjungos. Tuo metu Mažeikių komandą sudarė: Juozas Remis, Pranas Stonkus, Kostas Bernotas, Juozas Čijunskas, Alfonsas Molis, Adolfas Molis, Giniotis ir Kacas, vartininkai Jonas Morkūnas, Viktoras Skeivys, Stasys Skeivys, Vytautas Rutkauskas, Jonas Gurskis ir Antanas Jonas. Po šių įvykių prasidėjo sporto krizė, beveik išnyko miestelių futbolo komandos, nebeliko rėmėjų, tarp sportininkų vyko neapykanta, kiršinimas. 1929 m. įtampai atslūgus vyko komandos susitikimai su Skuodo bei Šiaulių miesto komandomis. Tuo metu buvo uždraustas aukų rinkimas, įeiti į aikštę žiūrovams buvo parduodami bilietai, kainavę 20 ir 50 centų.

1929 m. Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos skyriui pradėjo vadovauti Mažeikių geležinkelio stoties budėtojas Felgendregeris, kuris buvo žaidęs Eitkūnų futbolo komandoje. Taip pat svarbesnėms rungtynėms paimdavo į savo komandą „Makabi" vartininką Mijer Kacą. 1929 m. sporto lygos suvažiavime patvirtintas Mažeikių futbolo komandos šūkis „Sveikas, Valio!". Šiuo šūkiu reikėjo pasisveikinti sušunkant kai pradedamos arba užbaigiamos savo varžybos. Naujasis vadovas išsirūpino prie geležinkelio pirties buvusį mažą mūrinį namelį, kuriame įrengė stalo tenisui stalą, turniką ir sandėliuką inventoriui.

1930 m. prie Mažeikių trečio šaulių būrio įskūrė sporto sekcija, kuri pasivadino Mažeikių šaulių sporto klubu (MŠSK). Šis klubas iš Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos priklausomybės prisiviliojo Mažeikių futbolo komandą. 1931-03-29 įvyko Šiaulių futbolo apygardos visuotinis susirinkimas, į kurį buvo pakviesti ir Mažeikių sporto atstovai. Tą dieną buvo priimti naujais nariais Mažeikių, Žagarės ir Radviliškio sporto klubai (iš kiekvieno klubo į komiteto sudėtį įėjo po 2 atstovus). Po šio sportininkų susirinkimo sporto veikla suaktyvėjo. 1931 m. Mažeikiuose pradėjo kurtis ir jaunalietuvių futbolo komanda (vad. Virkutis). Tuo metu Mažeikiuose jau buvo trys futbolo komandos: Mažeikių šaulių sporto klubo futbolo komanda, „Makabi" (žydų) ir jaunalietuvių futbolo komandos; pastarosios dvi labai silpnos, rungtynių beveik neturėjo. 1930 m. futbolo komanda buvo ir Tirkšliuose (ji vadinosi „Petrumpas").

1931 m. Mažeikių šaulių sporto klubo futbolo komanda turėjo 6 draugiškas rungtynes: su Šiaulių miesto „LOS" (rezultatas 4:4), su Skuodo „Šaulys" (4:4), su Žagarės „Inkaras" (1:0), su Liepojos „Vytis" (4:2), su Aucės „Ausma" (3:1) ir su Mažeikių miesto rinktine (9:0). Be to ši futbolo komanda turėjo dar tris rungtynes Šiaulių apygardos futbolo pirmenybėse: su Radviliškio „LFLS" (1:0), su Šiaulių miesto „Žinia" (3:1), su Šiaulių „LOS" (2:3).

1940-1945 m.

1940 m. Mažeikių sportininkai atsikratė visais šaulių bei jaunalietuvių sportininkais ir susiorganizavo savo klubą, kurį pavadino „Spartako" vardu. „Spartako" futbolo komandos kapitono pareigas sportininkai patikėjo Algirdui Lupeikai. Komandą sudarė: vartininkas Albinas Giniotis, Juozas Morkūnas, Petras Rupeika, Alfonsas Petrauskas, Juozas Gailius, Alfonsas Čiapas, Stasys Ignotas, Aleksandras Lemežis, Sergiejus Mirončikas, Vincas Liseckas ir Danielius Turila. Ši komanda savo pirmąsias draugiškas varžybas turėjo su Telšių pulko rinktinės tarybiniais kariais ir laimėjo rezultatu 8:1. Nuo 1940 m. Mažeikių sportininkams ėmė vadovauti Lietuvos darbininkų sporto komitetas. 1941 m. vyko draugiškos futbolo varžybos su Kuršėnų sportininkais ir laimėjo 5:0 mažeikiškiai. Birželio 22 d. buvo surengtos draugiškos rungtynės Plungėje, bet, dėl prasidėjusio karo, futbolo komanda tarp Sedos ir Plungės buvo kariškių sulaikyta ir sugrąžinta atgal į Mažeikius.

Pokario laikotarpis

1944 m. lapkričio 25 d. Mažeikiuose sporto pirmininko pareigos patikėtos Boleslovui Končiui. Tarybiniai kariai, žuvusiems kariams laidoti, panaudojo futbolo aikštę ir įrengė kapines. Netrukus buvo įrengta kita futbolo aikštė, prie buv. aštuonmetės mokyklos (dabar čia senamiesčio parko stadionas). Nuo 1945 m. gegužės 1 d. sporto pirmininku paskirtas Vytautas Puzinas, kuris ėmėsi iniciatyvos organizuoti pirmąją futbolo komandą. Šios komnados nariai: Anupras Skabeikis (vartininkas), Stasys Ignotas, Edvardas Raudonis, Alfonsas Petrauskas, Aleksas Lemežis, Aloyzas Šveikauskas, Stasys Jonkus, Alfonsas Vitkus, treneris Alfonsas Kiudulas. Ši pirmoji futbolo komanda pirmąjį draugišką susitikimą turėjo naujojoje aikštėje su vietos dalinio tarybiniais kariais, kurie tvarkė aikštę. Antras draugiškas susitikimas įvyko taip pat toje pačioje aikštėje su Vainodės tarybiniais kariais. Po to Mažeikių komanda susitiko su Viekšnių, Šiaulių ir kitų miestų komandomis.

Nuo 1945 m. birželio 1 d. Mažeikiuose įsteigta laisvoji sporto draugija „Žalgiris", kurios pirmininkas buvo Vytautas Motiejūnas. Kartu jis ėjo Kūno kultūros ir sporto komiteto inspektoriaus pareigas. Per šiuos metu Mažeikių apskrityje suburtos septynios futbolo komandos. Pajėgiausia buvo Mažeikių LSD „Žalgirio" klubo futbolo komanda, kuri per 1945 metus sužaidė 34 futbolo rungtynes ir iš jų 26 laimėjo, 7 pralaimėjo ir vienas sužaidė lygiomis.

1946 m. Mažeikių sporto klubo „Žalgiris" komanda pirmą kartą dalyvavo Žemaitijos zonos pirmenybėse LIetuvos TSR futbolo meistro vardui gauti. Futbolo komandą sudarė: Šlautas (vartininkas), Skabeikis, Lungys, Čižauskas, Puzinas, Raudonis, Petrauskas, Račkauskas, Kiudulas (komandos kapitonas), Korbonas, Ignotas, Vitkus, Motiejūnas, Raginis. 1947 m. šią komandą pradėjo šefuoti linų fabrikas, nes daug jos futbolistų dirbo šiame fabrike.

Laisvoji sporto draugija „Žalgiris" subūrė antrą futbolo komandą, kuri 1948-05-30 sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes su Plungės „Spartako" futbolo komanda ir laimėjo rezultatu 1:0. Šią komandą taip pat globojo linų fabrikas ir ji pavadinta futbolo komanda „Linas". Visose vėlesnėse rungtynėse geriausiai pasirodė šios komandos vartininkas Juknevičius. 1949 m. linų fabriko vadovybė atsisakė remti šią komandą ir ji perėjo LSD „Žalgirio" draugijos globai.

Šaltiniai

  • B. Radžiūnas. Mažeikių miesto sporto istorija. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1976. - P. 11-71.