Eglinis kryžiasnapis
| Eglinis kryžiasnapis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Eglinis kryžiasnapis (Loxia curvirostra) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
| Šeima | Kikiliniai Fringillidae |
| Gentis | Kryžiasnapiai Loxia |
| Rūšis | Eglinis kryžiasnapis Loxia curvirostra Linnaeus, 1758 |
|
| |
EGLINIS KRYŽIASNAPIS (Loxia curvirostra), kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.
Biologija
Veisimosi periodas prasideda anksti sausį (subrendus eglių sėkloms) ir tęsiasi iki gegužės mėn. Lizdus beveik visada krauna brandžiose eglėse, šakų galuose, tarp tankių šakelių, 5 – 20 m aukštyje. Lizdai kraunami iš smulkių eglių šakelių, sausų žolių stiebelių, lapelių, samanų, kerpių, gūžtą iškloja švelniomis žolelėmis, vilna, šeriais, plunksnomis. Sausio – balandžio mėn. patelė padeda 3 – 5 žalsvus ar melsvus, išmargintus rudomis ir violetinėmis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 15 parų. Priklausomai nuo oro sąlygų, jaunikliai lizdus palieka po 14 – 21 dienos. Iš pradžių jų snapai būna tiesūs ir susikryžiuoja tik po 1,5 - 2 mėn. Visa šeimyna laikosi kartu ne tik lizdo apylinkėje, bet klajodami aplanko ir gyvenviečių želdinius. Dideli kryžiasnapių būriai stebimi kas keleri metai, esant geram eglių sėklų derliui.
Minta spygliuočių (daugiausiai eglių) sėklomis, klevų, alyvų, skroblų, uosių, tujų vaisiais, įvairių medžių rūšių pumpurais, vabzdžiais, kartais aižo obuolių sėklas.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu dažniausiai apsigyvena brandžiuose grynuose ar su lapuočių priemaiša eglynuose. Rečiau įsikuria kalninės ir paprastosios pušies medynuose, parkuose.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 3000 - 30000 perinčių porų. Mažeikių rajone apyretė, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 150 porų.
Radimvietės
Peri Kuodžių, Dautarų, Naudvario, Felisbergo, Mažeikių, Vidgirio, Žalgirio miškuose, Sedos girioje.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.