Dygioji šunobelė
| Dygioji šunobelė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erškėtiečiai Rosales |
| Šeima | Šunobeliniai Rhamnaceae |
| Gentis | Šunobelė Rhamnus |
| Rūšis | Dygioji šunobelė Rhamnus cathartica L. |
|
| |
DYGIOJI ŠUNOBELĖ (Rhamnus cathartica), šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos augalas.
Labai šakotas krūmas arba nedidelis iki 8 m aukščio medis. Jaunų šakučių žievė rausvai ruda, blizganti, senų šakų ir stiebų - beveik juoda, supleišėjusi. Šakelės dygliuotos, tankiai apaugusios ovaliais lapais. Jie priešiniai, kotuoti, nusmailėjusiomis viršūnėmis, smulkiai dantytais kraštais. Žiedai smulkūs, gelsvai žali, susitelkę po 10-15 lapų pažastyse. Vaisiai - sultingi, juodi, apvalūs, blizgantys kaulavaisiai, juose 3-4 kaulasėklės. Gana dažnas. Auga lapuočių miškų trake, krūmuose, kalvų šlaituose, paupiuose. Mėgsta sausesnes vietas. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Šunobelės juodi arba tamsiai violetiniai vaisiai skinami be vaiskočių, rudenį. Džiovinami šiltoje patalpoje, galima džiovinti ir nekarštoje krosnyje. Žaliavoje neturi pasitaikyti kitų juodų uogų priemaišų. Ypač pavojingi šaltekšnio vaisiai, jie sukelia pykinimą. Šunobelės uogose yra antraglikozidų, jie dirgina storosios žarnos gleivinę, todėl laisvina vidurius. Šiam tikslui vartojamas nuoviras. Šis nuoviras padeda ir nuo hemorojaus, tiesiosio žarnos skausmų.
Liaudies medicinoje, kaip vidurius laisvinantys ir vėmimą sukeliantys vaistai, būdavo vartojamas šunobelės žievės nuoviras. Lapuose yra daug vitamino C, todėl juos dėdavo į vitamingus koncentratus. Visos augalo dalys turi dažomųjų medžiagų. Dygioji šunobelė dar vadinama erškeliu, medliva.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.