Didžlaukio durpynas
DIDŽLAUKIO DURPYNAS, Didžlaukiai, Didlaukio durpynas, aukštapelkė ir išeksploatuotas durpynas Reivyčių seniūnijoje, Mažeikių miesto šiaurinėje dalyje. Palei durpyną tęsiasi Birutės, V. Kudirkos, Durpyno gatvės. Iš rytų priena Mažeikių miškas, pietvakarinėje dalyje yra Mažeikių parkas.
Aukštapelkė 147 ha, durpynas 81 ha. Durpių didžiausias storis 3,5 m, vidutinis - 2,27 m, sudurpėjimas vidutinis; apskaičiuoti durpių ištekliai - 1842 tūkst. m³. Durpynas netaisyklingos formos, plynė, pakraščiuose auga pušys, paviršius nusausintas. 1922 m. durpyną žvalgė Miškų žinyba. Dabar išeksploatuotas [1], [2].
Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto parką[3].
Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: šalmuotoji gegužraibė, baltijinė ir raudonoji gegūnės, miškinė mėta, šiurkštusis katilėlis, aptinkamos retos apskritalapės saulašarės ir skėtinės širdažolės, auga daug vaistinių augalų.
Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena lapių šeimyna, čia galima pamatyti stirnų, apsilanko šernų, pavienių briedžių, gyvena paprastieji tritonai, vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – angys, daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja pilkosios gervės, pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos pilkosios meletos, peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos ligučių poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – žalvarinis puošniažygis.
Šaltiniai