Didžioji varnalėša
| Didžioji varnalėša | |
|---|---|
 | |
| Didžioji varnalėša (Arctium lappa) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Astriečiai Asterales |
| Šeima | Astriniai Asteraceae |
| Gentis | Varnalėša Arctium |
| Rūšis | Didžioji varnalėša Arctium lappa L. |
|
| |
DIDŽIOJI VARNALĖŠA (Arctium lappa), astrinių (Asteraceae) šeimos dvimetis žolinis augalas.
Aukštis 70-150 cm. Šaknis liemeninė, mėsinga, rusva, balkšvu vidumi, iki 60 cm ilgio. Stiebas status, šakotas, vagotas, rausvas, puria šerdimi, viršutinė dalis voratinkliškai plaukuota. Lapai dideli, širdiškai kiaušiniški, buka ar apskritai nusmailėjusia viršūne; lakšto viršutinė pusė žalia, apatinė pilka, pūkuota; apatiniai lapai iki 50 cm ilgio, ilgakočiai, viršutiniai daug mažesni ir trumpesniais kotais. Graižai rutuliški, 3-4 cm skersmens, stiebo ir šakų viršūnėse skėtiškose kekėse ant ilgų kotų. Skraistlapiai ilgesni už žiedynus, žali, jų pamatas smulkiai dantytas, viršūnė kabliškai užsilenkusi, todėl lengvai prikimba prie žmogaus drabužių ar žvėries kailio. Žiedai graižuose tik vamzdiški, dvilyčiai. Vainikėlis rausvas, purpurinis, su trumpomis skiautėmis, be liaukučių.Žydėti pradeda antraisiais augimo metais liepą-rugpjūtį, vaisiai prinoksta rugpjūtį-rugsėjį. Vaisius - 5,0-7,0 mm ilgio, atvirkščiai kiaušiniškas, raukšlėtas, tamsiai rudas, su tamsiomis juodomis dėmėmis, su 3,0 mm ilgio skirstuku lukštavaisis. Dauginasi sėklomis. Vienas augalas jų užaugina iki 44000. Auga dykvietėse, pakrūmėse, patvoriuose, panamėse, karjeruose, prie namų, sodybų.
Augalas azotamėgis, ypač vešlus prie fermų, šiukšlynuose.
Vaistinės savybės
Žaliavai naudojamos varnalėšų šaknys. Jos kasamos pirmaisiais auginimo metais rugsėjo pabaigoje arba ankstyvą antrųjų metų pavasarį augalams vos pradėjus vegetuoti. Nuo iškastų šaknų nuvalomos žemės, pašalinama antžeminė dalis, šaknys kruopščiai nuplaunamos šaltame vandenyje, supjaustomos skersai kas 10-15 cm. Džiovinama šiltoje, vėdinamoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje. Šaknyse daug veikliųjų medžiagų: sacharidų, flavonoidų, raugų, proteinų, gleivių, cholino, karotinoidų, vitaminų, poliacetileninių junginių, pasižyminčių poveikiu, būdingu antibiotikams.
Šaknų preparatai skatina šlapimo, prakaito, tulžies išsiskyrimą, valo kraują. Vartojami nuo alergijos, naikina mikrobus, dezinfekuoja, slopina niežulį. Liaudies medicinoje varnalėšų šaknų nuoviras vartojamas nuo reumato, podargos, vidurių užkietėjimo, cukraligės. Juo gydomos odos ligos, egzema, seborėja, šunvotės, spuogai. Šviežios lapų sultys, sumaišytos su aliejumi gydo žaizdas. Išoriškai vartojama kompresams gydant furunkulus, podargą, reumatą, rachitą, nudegimus; nosiai, burnai skalauti kraujuojant gleivinei, taip pat plaukams stiprinti. Varnalėša dar vadinama kibiu, velniadagiu.
Tautosaka
Mįslė: Gale lauko skolininkas, kas tik prieina, kiekvienam užmoka. Kas? (Varnalėša).
Paplitimas Mažeikių rajone
Dažna.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.