Didžioji skėtė

Didžioji skėtė
Nuotraukos laikinai nėra
Didžioji skėtė (Sympetrum striolatum)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Nariuotakojai Arthropoda
Klasė	Vabzdžiai Insecta
Būrys	Žirgeliai Odonata
Šeima	Raštuotosios skėtės Libellulidae
Gentis	Sympetrum
Rūšis	Didžioji skėtė Sympetrum striolatum (Charpentier, 1840)

DIDŽIOJI SKĖTĖ (Sympetrum striolatum) - raštuotųjų skėčių (Libellulidae) šeimos vabzdys.

Biologija

Kūno ilgis 38 - 43 mm. Sparnų mostas 59 - 63 mm. Lervos vystosi įvairiuose lėtos tėkmės ar stovinčiuose sekliuose vandens telkiniuose (kūdrose, tvenkiniuose ir pan.). Retkarčiais aptinkamos ir apysūriuose vandenyse. Suaugėliai gali būti aptinkami ir gana toli nuo veisimosi vietų (vandens telkinių): miškuose, parkuose, soduose ir kt. Didžiosios skėtės priskiriamos prie migruojančių žirgelių rūšių. Tiek patinai, tiek patelės ilsisi ant krūmų medžių plonų šakelių, akmenų, keliukų ir kt. Pabaidytos poilsiu dažniausiai gryžta į tą pačią vietą.

Skraidymo laikotarpis

Pirmosios didžiosios skėtės pasirodo gegužės mėn. viduryje. Gausumo pikas - rudenį (rugsėjo - spalio mėn.).

Paplitimas

Europoje aptinkama beveik visose valstybėse (išskyrus Islandiją, Šiaurines Skandinavijos šalių dalis) Lietuvoje įprasta rūšis, gausesnė pietinėje šalies dalyje.

Mažeikių rajone apyretė, nepakankamai ištirta rūšis.

Apsauga

Nėra įrašyta į Lietuvoje saugomų gyvūnų sąrašą.