Didžioji dilgėlė
| Didžioji dilgėlė | |
|---|---|
 | |
| Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Dilgėliečiai Urticales |
| Šeima | Dilgėliniai Urticaceae |
| Gentis | Dilgėlė Urtica |
| Rūšis | Didžioji dilgėlė Urtica dioica L. |
|
| |
DIDŽIOJI DILGĖLĖ (Urtica dioica), dilgėlinių (Urticaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas su ilgais šakotais šakniastiebiais.
Aukštis iki 1,5 m. Stiebas keturbriaunis, plaušėtas. Visas augalas apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais, kurių ląstelėse yra stiprios deginančios rūgšties. Lapai pailgi, smailiaviršūniai, pjūkliškais kraštais, išauga poromis vienas prieš kitą. Lapkočiai ilgi. Žiedai žalsvi, smulkūs, vienalyčiai, išauga svyrančių varpų pavidalu lapų pažastyse. Apyžiedės su 4 lapeliais. Žydi vasarą. Vaisius - riešutėlis.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Lapuose yra daug vitaminų (A, B, C) ir kitų naudingų junginių. Jauna žolė vartojama sriuboms, salotoms. Lapų ir šakniastiebių nuoviras bei tinktūra stiprina plaukų šaknis. Gydomosios galios turi visas dilgėlės augalas: šaknys, stiebas, lapai ir žiedai. Jau senovėje jos buvo labai vertinamos.
Dilgėlės yra geriausias kraują valantis ir kartu kraujo gamybą skatinantis augalas. kadangi jos teigiamai veikia kasos funkciją, dilgėlių arbata mažinamas cukraus kiekis kraujyje. Ja sėkmingai gydomos šlapimtakių ligos ir uždegimai, sitrikęs šlapinimasis. Kadangi dilgėlių arbatai būdingas vidurius laisvinantis poveikis, ji ypač tinka pavasarį organizmui valyti. Geras įprotis kasmet pavasarį, kai pasirodo jauni ūgliai, ir rudenį, kai po atolo vėl visur jų ima augti, padaryti keturių savaičių arbatos gėrimo kursą. Rytais nevalgius reikia prieš pusryčius gurkšniais išgerti vieną puodelį ir dar vieną ar du puodelius per dieną. Geriant gurkšniais padidėja arbatos poveikis. Po tokio kurso pagerėja savijauta, dingsta nuovargis, tampi aktyvesnis. Arbata geriama be cukraus, jos skonis visiškai neprastas. Tie, kurių skonis jautrus, į arbatą gali įmaišyti ramunėlių arba pipirmėčių. Laiudies medicinoje dilgėlių arbata savaitę geriama nuo kepenų ir tulžies pūslės negalavimų, blužnies ligų, nuo skrandžio ir kvėpavimo organų apgleivėjimo, nuo skrandžio spazmų ir opų, žarnyno ir plaučių ligų. Kad liktų veikliosios medžiagos, arbata tik užplikoma. Profilaktiškai dilgėlių arbata geriama po puodelį kasdien ištisus metus. Ji taip pat puikiai padeda nuo virusinių ligų ir bakterinių šalinimo organų ligų. Kai atsiranda bendras organizmo nuovargis ir pasireiškia išsekimo simptomai, labai tiks geležies turinčios šviežios dilgėlės. Esant vandenei, dilgėlės padeda šalinti skysčius. Veikliosiomis kraujo gamybą skatinančiomis medžiagomis dilgėlė padeda sergant chloroze, mažakraujyste ir kitomis sunkiomis kraujo ligomis. Dilgėlės apsaugo nuo peršalimo ligų ir padeda nuo podagros bei reumato ligų dilgėlių voniomis, į kurias reikia pilti 200 g dilgėlių.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga drėgname, derlingame dirvožemyje juodalksnynuose ir kituose drėgnuose miškuose, taip pat pakelėse, patvoriuose, sodybvietėse, daržuose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 116. ISBN 9986-767-02-1.