Daržinė pupelė
| Daržinė pupelė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Daržinė pupelė (Phaseolus vulgaris) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Pupiečiai Fabales |
| Šeima | Pupiniai Fabaceae |
| Gentis | Pupelė Phaseolus |
| Rūšis | Daržinė pupelė Phaseolus vulgaris L. |
|
| |
DARŽINĖ PUPELĖ (Phaseolus vulgaris), pupinių (Fabaceae) šeimos augalas.
Kolumbo jūreiviai indėnų būstuose aptiko nuostabius grūdelius. Jie buvo kieti tarsi akmenėliai ir gražiai blizgėjo. Bet išvirti tie grūdeliai buvo labai skanūs ir sotūs. Jie kartu su Kolumbu atkeliavo į Europą. Čia paplito, pasiekė Lietuvą ir dabar tuos blizgančius akmenėlius vadiname pupelėmis. Dabar turime jų žemaūgių ir vijoklinių, baltų, juodų ir margų, vien grūdeliais valgomų ir su ankštimis.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Pupelės visai teisėtai vadinamos augaline mėsa. Jos labai maistingos, turtingos įvairiomis medžiagomis. Svarbiausią pupelių vertę sudaro baltymai, kurie dalyvauja mūsų organizmo funkcijose. Pupelėse baltymų esti nuo 17 iki 32 proc. Pagal jų kiekį jos šiek tiek atsilieka nuo mėsos, bet gerokai lenkia žuvį. Pupelių baltymų sudėtyje yra net 30 amino rūgščių. Tiesa, ne visos jos yra vienodai vertingos. Amino rūgštys, kurios pačios mūsų organizme nesusidaro, vadinamos biologiškai nepakeičiamomis. O tos, kurias organizmas gali susintetinti pats – pakeičiamomis. Kai mūsų maiste trūksta nepakeičiamųjų amino rūgščių, sutrinka medžiagų apykaita, mes daromės neatsparūs ligoms, sulėtėja ne tik augimas, bet ir vystymasis. Pupelėse yra beveik visos medžiagos, kurios reikalingos normaliai žmogaus mitybai.
Taip pat pupelėse yra aštuonių rūšių vitaminų, septynių rūšių mūsų organizmui labai reikalingų mineralinių medžiagų (natrio, kalio, magnio, kalcio...), jose yra kažkas tokio, kas mažina cukraus kiekį organizme sergant diabetu, arbata iš sausų ankščių padeda sergant šlapimtakių negalavimu, podagra ir reumatu. Jei tris savaites kas dieną suvalgyssite po stiklinę virtų pupelių, veiksmingai išvalysite kraujagysles ir cholesterolio perteklių kraujyje sumažinsite apie 20%.
Iš pupelių žmogus ruošia sriubas, padažus, pyragaičius, bandeles, paštetus, konservus. Pupelės turi puikias perspektyvas duonos kepimo ir konditerijos pramonėje. Mūsų organizmas daug geriau įsisavina duonoje esančius baltymus, kai prie kvietinių miltų pridedama 10-15 proc. pupelių miltų. Čekų virtuvė iš pupelių gamina netgi kažką panašaus į saldainius.
Sausos pupelių ankštys skatina šlapimo išskyrimą. Jų nuoviras ruošiamas taip:20-30 g. ankščių 6-8 val. Pamirkome 2 stiklinėse vandens, 5-10 min. paviriname ir nukošiame. Geras vaistas nuo diabeto. Gydantis namuose, galima pasiruošti tokį nuovirą: 20 g. susmulkintų sausų ankščių išverdama 1 l. vandens. Nuoviras išgeriamas per kelis kartus. Liaudies medicinoje vartojamas pupelių ankščių ir mėlynių lapų, paimtų lygiomis dalimis, nuoviras.
- Žalios nesubrendusios pupelės maistui netinka, nes galima apsinuodyti.
- Pupelės troškinamos atidengtame puode, nes uždengtame patamsėja.
- Jei pamiršote iš vakaro pamerkti pupeles, verdant į jas kas 5-7 min. įpilkite po truputį šalto vandens.
- Pupelių ankštys išliks žalios spalvos, jeigu jas virsite ant silpnos ugnies pasūdytame vandenyje.
- Pupelės bus skanesnės, jei užviręs vanduo nupilamas, o jos užpilamos šaltu ir dar įpilama truputį aliejaus.
Paplitimas Mažeikių rajone
Labai dažnai auginama.