Bukončiai
Bukančiai | |||
| |||
Informacija | |||
Seniūnija: | Židikų seniūnija | ||
---|---|---|---|
Koordinatės: | 56° 20' 00 š.pl. 22° 7' r.ilg. | ||
Altitudė: | 70 m | ||
Plotas: | 1034,5 ha | ||
Gyventojai: | 34 (2001 m.) |
BUKANČIAI, Bukončiai (geografinės koordinatės: 56° 20' 00 š.pl. 22° 7' r.il.; altitudė 70), kaimas Židikų seniūnijoje, 5 km į rytus nuo Židikų. Prieina Bukančių ir Ukrinų miškai. Rytiniu pakraščiu teka Kvistė (Varduvos kair. intakas), per kaimą - Narupis, Vičupis, Lašišupis.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 169, 1923 m. - 21 ūkis ir 225 gyv., 1959 m. - 213 gyv., 1972 m. - 32 kiemai, 2001 m. - 34 gyv. (17 vyrų ir 17 moterų), 2005 m. - 7 sodybos. 1764 m. gyveno 2 žydai[1].
- 1880 m. gimė geležinkelio darbuotojas Antanas Bukontas;
- 1890-02-01 gimė generolas Povilas Plechavičius;
- 1897-06-01 gimė pulkininkas Aleksandras Plechavičius
- 1904-12-20 gimė gydytojas chirurgas Leonardas Plechavičius;
- 1915-03-18 gimė Lietuvos kariuomenės pėstininkų atsargos jaunesnysis leitenantas Marijonas Kislauskas;
- 1947-06-30 gimė fotokorespondentas Jonas Strazdauskas.
Vietiniai Plechavičių sodybvietę vadina dvaru. Plechavičiams pasitraukus iš Lietuvos, dvare gyveno žmonės. Neremontuojamas namas ilgainiui sutižo, sugriuvo. Dabar dvarvietės vietoje - apgriuvusios kolūkio laikais statytos fermos. Dvarvietės vietą primena ir seni išlikę medžiai. Išliko tik Plechavičių vištidė. Jau daug metų šis pastatas tarnauja kaip gyvenamasis namas.
Kaime taip pat gimė pulkininkas Stasys Romanas Martišauskas, kuris 1940 m. buvo areštuotas, išvežtas ir dingęs be žinios.
Istorinės žinios
Bukončių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[2]. 1764 m. Bukančiai paminėti žydų registre, kur nurodoma, kad yra 2 žydai. 1920 m. kaime buvo įkurta pradinė mokykla. 1949-1950 m.m. mokykloje mokytoju dirbo Alfonsas Žičkus.
Kaime yra neveikiančios Bukančių kapinaitės. Plotas 0,16 ha, perimetras 146 m. Kapinaičių kalvelė su nuolydžiu į rytus, apaugusi mišku. Iš šiaurės ribojasi su kultūrine ganykla, iš kitų pusių su mišku.
Etimologija
Kaimo pavadinimas kildinamas nuo gyventojo pavardės - Bukantas.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
- Akloji
- Vyščiupis
- Nurupis
- Montvidiškė - ariama žemė. 1935 m. Ukrinų prad. m-klos mokytojas Kazys Pučinskas nurodo, kad ši žemė juodžemis su moliu. Plotas 4 ha. Yra tarp Plechavičienės ir Zubavičiaus sodybų. Toje vietoje vaidenasi, dažnai matomi degantys pinigai [3].
- Radviliškė - dirbama žemė, esanti Kosto Bukonto žemėje, nuo sodybos į šiaurę. XX a. IV deš. ariant rastas 10 x 6 m dydžio akmenų grindinys. Seniau čia buvęs beržynas (1935 m. duomenys) [4].
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- Vytautas Malūkas. Bukančių kaimą garsino karininkai ir Plechavičių giminė // Santarvė. - 2013. - Birž. 9. - Nr. 51. - P. 7-8.
- Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 2.
- Mažoji tarybinė lietuviškoji enciklopedija. - V., 1966.
- Kviklys Br. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. - T. IV. - P. 401.