Baltaviršūnis elniagrybis
| Baltaviršūnis elniagrybis | |
|---|---|
 | |
| Baltaviršūnis elniagrybis (Xylaria hypoxylon) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Grybai Fungi |
| Skyrius | Aukšliagrybūnai Ascomycota |
| Klasė | Sordariomycetes |
| Eilė | Xylariales |
| Šeima | Elniagrybiniai Xylariaceae |
| Gentis | Elniagrybis Xylaria |
| Rūšis | Baltaviršūnis elniagrybis Xylaria hypoxylon (L.) Grev., (1824) |
|
| |
BALTAVIRŠŪNIS ELNIAGRYBIS (Xylaria hypoxylon), elniagrybinių (Xylariaceae) šeimos grybas.
Skyriamieji požymiai: vaisiakūniai dažniausiai baltomis viršūnėmis, išsišakoję tarsi elnio ragai.
Vaisiakūnis
Vaisiakūniai (periteciai) 3-5 cm aukščio, jauni cilindriški, vėliau - netaisyklingai išsilankstę, juodai rudi, seni - juodi, viršutinėje dalyje praplatėję, išsišakoję. Kotas sumedėjęs, kietas, juodas, šiurkštus.
Trama balta, kieta, be ypatingo kvapo ir skonio.
Sporos juodos, verpstiškos, 11-14x5-6 mikronų dydžio.
Biotopas
Auga nuo ankstyvo pavasario iki rudens grupelėmis, kupsteliais ant lapuočių medžių išvartų, dažniausiai ant pūvančių kelmų, samanomis apaugusios žievės. Gyvų vaisiakūnių galima rasti ir žiemą.
Reikšmė
Aktyvuis saprofitas. Nevalgomas.
Paplitimas
Mažeikių rajone dažnas.
Literatūra
- Andreas Gminder, Tanja Böhning. Grybų žinynas. - V., 2008. - 290 p. - P. 307. ISBN 978-9955-21-184-6.
- Urbonas V. Lietuvos grybų atlasas. - K., 2007. - 548 p. - P. 521. ISBN 978-9955-692-59-1.
- Gerrit J. Keizer. Grybų enciklopedija. - V., 2003. - 288 p. - P. 82. ISBN 9955-08-313-1.
- Mazeilaitis J., Urbonas V. Lietuvos grybai. - V., 1980. - 352 p. - P. 88.