Baltasis gluosnis
| Baltasis gluosnis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Baltasis gluosnis (Salix alba) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Malpigijiečiai Malpighiales |
| Šeima | Gluosniniai Salicaceae |
| Gentis | Gluosnis Salix |
| Rūšis | Baltasis gluosnis Salix alba L. |
|
| |
BALTASIS GLUOSNIS (Salix alba), gluosninių (Salicaceae) šeimos medis.
Aukštis 20-25 m. Žievė tamsi, plika, sueižėjusi. Šakos iki 2 m ilgio, plonos, lanksčios, žalsvos arba rausvos spalvos. Lapai pražanginiai, trumpakočiai, pjūkliškai dantytais kraštais, nusmailėjusiomis viršūnėmis, pilkai žali, su greitai nukrintančiais prielapiais. Žirginiai 3-5 cm ilgio, purūs, vyriški - ryškiai geltoni, moteriški - žali. Vaisius - dėžutė. Sėklos smulkios, su ilgais plaukeliais. Žydi balandžio mėn., vaisiai subręsta gegužės mėn. Žievė lupama gegužės - birželio mėn., nes tuomet gerai atsiskiria nuo medienos. Džiovinama palėpėje.
Savybės ir panaudojimas
Vaistams vartojama žievė. Žievės nuoviras vartojamas karščiavimui mažinti. Šią savybę augalui suteikia glikozidas salicinas. Gluosnio žievėje yra nemažai rauginių medžiagų, todėl nuoviru skalaujama burnos ertmė ir gerklė sergant stomatitu. Jis vartojamas ir virškinamojo trakto (skrandžio, hemorojiniam, gimdos) kraujavimams stabdyti. Liaudies medicinoje džiovinta gluosnio žievė malama ir milteliais barstomos kraujuojančios žaizdos. Nuoviru plaunama galva, jei slenka plaukai. Augalo preparatais gydomas reumatas.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga paupiuose, mėgsta drėgnas vietas.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 116. ISBN 9986-767-02-1.