Apyninė liucerna

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Apyninė liucerna
Nuotraukos laikinai nėra
Apyninė liucerna
(Medicago lupulina)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Pupiečiai
Fabales
Šeima Pupiniai
Fabaceae
Gentis Liucerna
Medicago
Rūšis Apyninė liucerna
Medicago lupulina
L.

APYNINĖ LIUCERNA (Medicago lupulina), pupinių (Fabaceae) šeimos žolinis augalas.

Aukštis 10-60 cm. Stiebai ploni, gulsti, beveik nuo pat pamato išsišakoję, padengti plaukeliais. Lapkočiai 1-7 cm ilgio. Lapai susideda iš trijų lapelių. Lapeliai iki 0,7-1,5 cm ilgio ir 0,3-1 cm pločio, atvirkščiai kiaušiniški, viršūninėje dalyje dantyti. Lapelių viršutinė ir apatinė pusės apaugusi prigulusiais plaukeliais. Vidurinysis lapelis ant ilgesnio kotelio, negu šoniniai. Žiedynkočiai ploni, apaugę prigulusiais plaukeliais, 1,5-3 cm ilgio, pažastiniai, ilgesni už lapus. Žiedkočiai plaukuoti. Žiedai smulkūs, 2-3 mm ilgio, po 10-30 susitelkę tankiose galvutės pavidalo kekėse, kurios 0,4-1,5 cm ilgio ir apie 0,5 cm pločio. Vainikėlis geltonas, peržydėjęs nukrinta. Žydi gegužės-rugsėjo mėn. Ankštys pūstos, juodos, su 3 ar 5 išsišakojusiomis išilginėmis gyslomis, su viena sėkla. Sėklos kiaušiniškos, žalsvai gelsvos arba rudos.

Savybės ir panaudojimas

Augalas medingas. Gerai ėda gyvuliai, be to gerai pakelia ganymą, o pašarine verte prilygsta raudoniesiems dobilams. Laukuose pasitaiko kaip piktžolė. Atspari šalčiams ir sausroms.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga sausose pievose ir ganyklose, šlaituose, pakelėse. Dažnas.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.