Antanas Biržiška

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Elžbietos ir Antano Biržiškų kapas Viekšnių kapinėse

BIRŽIŠKA ANTANAS (g. 1855-01-29 Tauragės apskr., Vainuto valsč., Žvingių parapijoje, Lapkasių dvare - m. 1922-10-31; palaidotas Viekšnių kapinėse), gydytojas.

1867 m. jis įstojo į Šiaulių gimnazijos I klasę. 1875 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto medicinos fakultetą, kurį baigė 1880 m. Studijuodamas Antanas Biržiška draugavo su Vincu Pietariu, Jonu Basanavičium. Rinko J. Basanavičiui lietuviškas dainas, kurios vėliau (1884 m.) pasirodė „Ožkabalių dainų” rinkinyje. Baigęs medicinos mokslus ir gavęs gydytojo diplomą, A. Biržiška grįžo Žemaitiją ir, tuometinio kanauninko J. Zaleskio (1838—1910) prašomas, pasiliko ir 42-iems metams apsigyveno Viekšniuose, kur vertėsi gydytojo praktika. Pirmojo pasaulinio karo metu, kai Lietuvą okupavo vokiečiai, jis pasitraukė į Rusiją, kur sunkiai susirgo. Kai pasveiko, giminės vėl parvežė į Viekšnius. Ypač garsėjo kaip akušeris, vaikų ir vidaus ligų gydytojas. Tuo sunkiu laiku jaunas gydytojas A. Biržiška buvo vienintelis gydytojas Viekšniuose ir plačiose jų apylinkėse.

Mokėjo graikų, lotynų kalbas, gilino gamtos žinias. Sugebėjo ne tik atskirti kiekvieną augalą, bet žinojo ir jų lietuviškus, lenkiškus, rusiškus, dažnai ir lotyniškus pavadinimus, mokėjo pamėgdžioti paukščių balsus. Plačiose apylinkėse garsėjo kaip puikus sodininkas. Dar studentaudamas pradėjo medžioti ir tapo puikiu medžiotoju. Turėjo gana gausią biblioteką. Mėgo ir grožinę literatūrą. Išvertė L. Kondratovičiaus „Margirį” ir jį lietuviškai deklamuodavo. Buvo aušrininkas.

Dr. Antanas Biržiška buvo humanistas ir neskirstė žmonių į bajorus ir ne bajorus, į „ponus” ir mužikus. Jam visuomenę sudarė sąžiningi ir šelmiai, darbštūs ir tinginiai, protingi ir atsilikėliai.

Žmona - Elžbieta Rodzevičiūtė (1858—1938), tolima T. Kosciuškos giminaitė, pedagogė — pianistė. Vaikai: Mykolas (1882—1962), Vaclovas (1884—1956) ir Viktoras (1886—1964).

Šaltiniai

  • Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 69