Žiobris
Žiobris | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Žiobris (Vimba vimba) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Žuvys Pisces |
Būrys | Karpžuvės Cypriniformes |
Šeima | Karpinės Cyprinidae |
Gentis | Žiobriai Vimba vimba |
Rūšis | Žiobris Vimba vimba (Linnaeus, 1758) |
|
ŽIOBRIS (Vimba vimba), karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis.
Statusas
Praeivė žuvis, neršti migruoja į Ventą ir kitus intakus. Rajono teritorijoje veisiasi.
Morfologija ir biologija
Kūnas pailgas, suplotas, panašus į kuojų. Nugara tamsi, melsva, šonai sidabrinės spalvos, per nerštą kūnas patamsėja. Žiobriai užauga iki 40-45 cm ilgio ir iki 2 kg svorio, tačiau dažniausiai sugaunami 35-40 cm ir 300-700 g. Neršia gegužės - birželio mėn., kai vandens temperatūra sušyla iki 13 °C, upių sraunumose ant smėlėto, žvirgždėto grunto. Išsiritę jaunikliaiminta planktonu, upėse gyvena iki rudens, paskui migruoja į jūrą, kartais upėse praleidžia visus metus.
Vertingi verslinei ir mėgėjiškai žūklei.
Paplitimas Mažeikių rajone
Rajono vandens telkiniuose žiobriai yra reti. Migruoja į Ventos upę iki Viekšnių užtvankos, neršia Ventoje, Varduvos, Šerkšnės upių žemupiuose. Į nerštavietes atplaukia kasmet, gausumui turi įtakos apie 2 m aukščio Ventos krioklus (ties Kuldiga, Latvijoje). Žiobrių gausumas Ventoje siekia 21-67 ind/ha, o biomasė - 0,09-41,33 kg/ha.
Apsauga
Lietuvoje yra globojami. Upėse žvejojama pagal licenzijas, draudžiama žvejoti nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. Būtina saugoti jauniklius ir gyvenančius upėse, nerštavietes ir migracijos kelius.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.
- Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 36. ISBN 9986-875-48-X.